Paieška

Žmonės ir idėjos

Radijo laida per LRT Klasiką

Idėjų kursai internete

Meno ir idėjų institutas (The Institute of Art and Ideas (IAI)), Jungtinės Karalystės pažangios intelektualios kultūros organizacija, šį mėnesį atveria naują švietimo svetainę, kurioje – filosofijos, mokslo ir politikos kursai, skirti visoms norinčioms. Pradžia – 12 kursų, teorinė fizika, gyvenimo prasmė, feminizmo ateitis, mokslo ir religijos santykis ir kitos už proto griebiančios temos. Nepraleiskite progos!

Lempa

Rusijos himnu – už LGBT teises

svedai_2
J.Noreno nuotr.

„Be vaivorykštės spalvų pasaulis pilkas ir skurdus. Mes didžiuodamiesi remiame vaivorykštę Rusijoje“, – teigia švedų iniciatyvos „Gyvenk ir leisk mylėti“ organizatoriai. Stokholmo olimpiniame stadione rudenį susirinkę 2 tūkst. švedų, plaikstantis vaivorykštės vėliavoms, sugiedojo Rusijos himną, o likus savaitei iki olimpinių žaidynių atidarymo, renginio vaizdo įrašą paviešino internete.  

skaityti lrt.lt

Sovietų Sąjungos himno melodiją išlaikiusio Rusijos himno žodžius dainininkai skaitė iš didelių plakatų. Iniciatyva „Gyvenk ir leisk mylėti“ (Live And Let Love) švedai išreiškė paramą lesbietėms, gėjams, biseksualiems ir translyčiams (LGBT) Rusijos žmonėms, reaguodami į žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje ir 2013 m. priimtą įstatymą, draudžiantį „netradicinių lytinių santykių propagandą“ nepilnamečiams. Priėmus įstatymą pozityviai kalbėti bei platinti medžiagą apie homoseksualumą ir apie LGBT teises Rusijoje yra nelegalu. Toks įstatymas kai kuriose Rusijos federacijos dalyse galiojo jau anksčiau. 2012 m. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas priėmė sprendimą, kad Riazanėje galiojęs įstatymas „prieš homoseksualizmo propagandą“ yra diskriminuojantis ir pažeidžiantis žmogaus saviraiškos laisvę.

Švedų choras –  ne vienintelė tarptautinė iniciatyva, kuria išreiškiama parama LGBT Rusijoje ir Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvaujantiems homoseksualiems sportininkams. Continue reading “Rusijos himnu – už LGBT teises”

J.Bakan: jei korporacija – asmuo, jai galima diagnozuoti psichopatinį sutrikimą

J. Bakan. jbakan.com nuotrauka
J. Bakan. jbakan.com nuotrauka

Tokią išvadą padarė Kanados Britų Kolumbijos universiteto teisės profesorius Joelis Bakanas, į korporacijų teisinį reguliavimą pažvelgęs iš psichologijos perspektyvos.

Psichopatija – sutrikimas, kurį turinčiam asmeniui būdingos paviršutiniškos emocijos ir ribotas arba neegzistuojantis atsakomybės jausmas, jis nėra empatiškas, negalvoja apie savo veiksmų pasekmes, nesirūpina kitų jausmais ir saugumu, nuolatos meluoja, siekia savo tikslo naudodamasis savo žavesiu ar grasindamas, manipuliuoja, nejaučia kaltės ir sąžinės graužimo, negali prisitaikyti prie socialinių normų ir laikytis įstatymų, yra įsitikinęs savo nebaudžiamumu. Continue reading “J.Bakan: jei korporacija – asmuo, jai galima diagnozuoti psichopatinį sutrikimą”

M. Zoppè: Italijoje tikrai atėjo atominės energetikos pabaiga

M. Zoppè
M. Zoppè

2011 m. referendume italai 94 proc. balsų atmetė Silvio Berlusconi vyriausybės atominės energetikos planus. Italijoje tai buvo antrasis referendumas dėl atominės energetikos. Italijos aplinkos aktyvistė iš organizacijos „Legambiente“ dr. Monica Zoppè sako neabejojanti, kad paskutinis. Continue reading “M. Zoppè: Italijoje tikrai atėjo atominės energetikos pabaiga”

Kam reikia kiaulių ir kaip jos kiaulina

kiaules_snipas_epa-eltaEuropoje keliama iniciatyva įvesti specialų mokestį mėsai, kaip tabakui ir alkoholiui. Mėsos vartojimas ir gyvulininkystės apimtys turėtų būti mažinami, teigia iniciatyvos šalininkai remdamiesi moksliniais tyrimais, rodančiais ryšį tarp gyvulininkystės ir klimato kaitos. Naujoji Lietuvos Vyriausybė, priešingai, gyvulininkystę skelbia prioritetine žemės ūkio šaka ir nori ją skatinti. Kiaulių augintojai tikisi, kad Lietuvoje bus daugiau tvartų, daugiau kiaulių, o besikuriantys kiaulynai sulauks paramos ir nuosaikesnio reguliavimo.

Skaityti www.lrt.lt

Daugiau kiaulių, daugiau tvartų

Kiauliena – mėgstamiausia mėsa Lietuvoje. Tačiau gero vardo kiaulės Lietuvoje neturi. „Girtas kaip kiaulė“, „gyvena kaip kiaulės“, „elgiasi kiauliškai“, „kiaulės akis turėdamas visur įlenda“, „leisk kiaulę į bažnyčią, ant altoriaus užlips“ – tautosaka piešia kiaulę kaip nešvaros, netvarkos, godumo, grubumo, aplinkinių nepaisymo simbolį.

„Tik lietuviškos patarlės tokios“, – sako Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) prezidentas Algis Baravykas, iš studentiškos praktikos laikų Vokietijoje prisimenantis, kad kiaulė ten – laimės simbolis, dovanojamas linkint sėkmės: „Jie turi ir posakį „glucksschwein“ – laimę nešanti kiaulė“.

Protinga, žvali, lengvai dresuojama, draugiją mėgstanti kiaulė, A. Baravyko nuomone, nusipelno gero žodžio, o jos nešvara pasako daugiau apie šeimininką, nei apie gyvulį. Priežodžiai kurti senais laikais, kai kiaulės laisvos kuisdavosi diendaržyje, bet galima jas laikyti sausai, ant šiaudų ir pjuvenų. Sudarykite sąlygas – ji kasdien plaukios vandens telkinyje ar smagiai šokinės švariame sniege, o jeigu išsivolios kur nors vasarą, tai tik kad atsivėsintų – kiaulės neprakaituoja ir kitaip atvėsti negali, o jų oda įdega saulėje kaip ir žmonių. Continue reading “Kam reikia kiaulių ir kaip jos kiaulina”

H.Hyvönen: Suomija nekontroliuoja aplinką teršiančios kasybos pramonės

Suomijos Aplinkos institutas nustatė, jog sunkiųjų metalų – aliuminio, kadmio, nikelio, cinko ir urano – kiekiai patekę į Rytų Suomijos vandens telkinius viršija leistinas normas ir kelia pavojų gyviesiems organizmams. Skystas mišinys su nuodingais metalais į aplinką iš Sotkamo savivaldybėje esančios įmonės Talvivaara kasyklos pradėjo veržtis lapkričio 4 d. Po savaitės Helsinkyje vykusioje protesto demonstracijoje, reikalvusioje uždaryti kasyklą, dalyvavo apie tūkstantis žmonių, Aplinkos ministrui įteikta peticija su daugiau nei 17 tūkst. parašų.

Peticijos įteikimas
H.Hyvönen (dešinėje) ir Suomijos Aplinkos ministras Ville Niinistö (centre) įteikus peticiją su daugiau nei 17 000 parašų. Foto – H.Kettunen.

Kiek tiksliai sunkiųjų metalų pateko į aplinką ir koks bus ilgalaikis taršos poveikis, nėra nustatyta. Žinoma tik, kad vien per pirmąją avarijos dieną į aplinką pateko daugiau nei 220 tūkst. kubinių metrų skystųjų nuotekų, nuodingas skystis į aplinką veržėsi mažiausiai dešimt dienų. Įvairiais duomenimis, į aplinką galėjo patekti daugiau nei 10 tūkst. kilogramų nikelio ir nenustatytas kiekis urano. Savaitei praėjus po avarijos įmonė buvo paskelbusi, kad tarša sustabdyta, tačiau vėliau pripažino, kad dalis nuotekų vis dar patenka į aplinką.

Kainuu regiono Darbo ir ekonominės plėtros centro atstovų teigimu, tvenkinys, kuriame buvo laikomos nuotekos, nebuvo tam skirtas ir neturėjo specialaus leidimo. Lapkričio 8 d. Suomijos Aplinkos ministras Ville Niinistö nuotekų išsiveržimą į aplinką pavadino „sunkiu nusikaltimu aplinkai“.

Tarptautinė kasybos įmonė Talvivaara Suomijoje veikia nuo 2008 m. Pagrindiniai įmonės išgaunami metalai – nikelis ir cinkas.

Hannu Hyvönen – Suomijos dokumentinių filmų kūrėjas, žurnalistas, sodininkas, vienas iš Suomijos Šiaurės paveldo organizacijos, besirūpinančios Šiaurėje augančių vaismedžių ir tradicijų išlaikymu, lyderių, visuomenės aktyvistas. Šiuo metu – vienas aktyviausių judėjimo „Stop Talvivaara“ narių. Interviu LRT Klasika laidoje „Žmonės ir idėjos“ H. Hyvönen teigė, jog ekologinė krizė Suomijoje apnuogino ir viešojo valdymo krizę bei oficialiosios žiniasklaidos trūkumus.

Kalkių sniegas
Kalkių sniegas Lumijoki upės pakrantėse. Foto – stoptalvivaara.org

Vaizdo įraše „Stalkeriai Talvivaaros zonoje“   („Stalkers in Talvivaara zone“) atrodo, jog vaikščiojate apsnigta ežero pakrante.

Tai kalcio oksidas. Įmonė iš malūnsparnio barstė kalkes teritorijoje aplink kasyklą, kad neutralizuotų rūgštingą sunkiųjų metalų taršą.

Vietos vaizdas primena Andrejaus Tarkovskio filmą. Tai rimtas įvykis, kuriam atsitikus niekas nežinojo, kaip pavojinga žmonėms ten būti. Mes žinome, kad apie dešimt kilometrų nuo Talvivaaros kasyklos jau anksčiau, šią ir praeitą vasarą, žmonės turėjo problemų išsimaudę ežeruose, bet tai nebuvo tokio masto problemos, kokios yra dabar. Tai kas įvyko dabar, yra daug pavojingiau. Nebuvo labai protinga ten eiti, mes nesupratome, dabar skaitome mokslininkų įspėjimus, kad reikia būti atsargiems.

Tarptautinė žiniasklaida praeitą savaitę rašė, jog kasybos įmonei Talvivaara leista vėl pradėti darbus. Vadinasi, situacija kontroliuojama?

Čia įsivelia painiava. Kasykla vis dar didelėje krizėje, pavojingos nuotekos ir toliau teka į aplinką, situacija nėra suvaldyta.

Įmonė toje pačioje teritorijoje turi ir metalo gavybos įmonę, ten yra daug saugyklų, kuriose laikomas skystis su nikeliu, cinku, kitais metalais ir uranu. Jie norėjo vėl pradėti įmonės veiklą ir imti metalus iš to skysčio. Deja, ši operacija reiškia, kad jie sukurs dar daugiau nuotekų su toksiškoms medžiagomis. Continue reading “H.Hyvönen: Suomija nekontroliuoja aplinką teršiančios kasybos pramonės”

Informacijos laisvės ekspertė: VAE koncesijos sutarties straipsnis 13.13 nepriimtinas

Tarptautinė žmogaus teisių organizacija Access Info Europe” (“Informacijos prieinamumas Europoje) griežtai kritikuoja atominės elektrinės koncesijos sutarties numatomas konfidencialumo išlygas kaip pažeidžiančias tarptautinę teisę bei Lietuvos įstatymus.

Kelių šimtų informacijos laisvės ekspertų tinklą beveik visose pasaulio valstybėse turinčios organizacijos vertinimu, sutartyje iš anksto numatomas teisės į informaciją ribojimas gali slopinti būtiną viešą diskusiją apie atominę energetiką.

Lydia Medland, “Access Info Europe” (foto – A.Juodytė, TILS)

“Access Info Europe” ekspertė Lydia Medland dalyvavo lapkričio 22 d. Transparency International Lietuvos skyriaus (TILS) surengtoje viešoje diskusijoje apie Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto skaidrumą.

„Jeigu ši sutartis nekeičia Lietuvos informacijos prieinamumo įstatymų, tai ji – melagingas pažadas Hitachi korporacijai. Netgi jeigu taip, susitarimas yra pavojingas ir nepriimtinas bandymas riboti visuomenės teisę žinoti“, – kalbėjo L.Medland diskusijoje atsakydama į UAB „VAE“ teisininko dr.Herkaus Gabarto bei buvusio UABNDX energija“ teisinio patarėjo vykdant bendrovės „LEO LT“ steigimo sandorį, buvusio AB „LEO LT“ tarybos nario Viliaus Bernatonio argumentus, esą konfidencialumo išlyga tik tikslina tai, ką „nepakankamai apibrėžia įstatymai“ ir jokios grėsmės informacijos laisvei nekelia.

Interviu su informacijos laisvės eksperte L.Medland transliuotas LRT Klasika laidoje „Žmonės ir idėjos“.

 Kodėl domitės koncesijos sutartimi?

Mums įdomu, nes tai pirmas kartas, kai matome, jog sutartyje kas nors bandytų įrašyti, kad joks prašymas suteikti informaciją nebus įgyvendintas. Esame matę ilgų konfidencialumo išlygų, esame matę, kaip bandoma perdėtai naudoti komercinės paslapties išimtį, tačiau išankstinė sąlyga, kuri sako, kad informacija nebus teikiama pagal teisės į informaciją įstatymus, yra labai pavojinga. Esu girdėjus, jog toks atvejis yra buvęs JAV, kur buvo bandoma iš anksto apriboti skaidrumą viename projekte susijusiame su ežero vandeniu, bet tas projektas nebuvo įgyvendintas. Continue reading “Informacijos laisvės ekspertė: VAE koncesijos sutarties straipsnis 13.13 nepriimtinas”

Valstybė kaip išeitis

Tekstas lrt.lt svetainėje

Kas keletą metų demokratinės valstybėse vyksta sujudimas – rinkimai. Savivaldos, parlamentų, prezidentų. Nepasitenkinimas rinkimų rezultatais – demokratijos dalis. Priklausomai nuo politinės sistemos, galima numatyti, jog nepatenkintųjų bus bent pusė, o ten, kur sistema, kaip Lietuvoje, daugiapartinė, yra tikimybė, kad nepatenkintųjų bus dauguma.

Kaip piliečiai išnaudos savo nepasitenkinimą, priklauso nuo jų kūrybiškumo. Galima nepasitenkinimą rinkimų rezultatais paversti nepasitenkinimu rinkimais –  jeigu jau tokia valdžia, tai geriau jokios, kam ta demokratija, duokite mums diktatorių arba karalienę. Galima prižiūrėti išrinktuosius, nuolatos viešai aiškintis jų elgesio motyvus ir išsakyti pastabas, šviesti juos ir ugdyti jų politinę atsakomybę, o jei nepavyksta – kitą kartą nebeišrinkti. Galima pasirinkti emigraciją, tikrą ar vidinę. Viena kraštutinių strategijų – kurti savo valstybę.

Molasijos diktatorius Jo Ekselencija Prezidentas Kevin Baugh (foto – molossia.org)

 „Molasiai patenkinti rinkimų rezultatais, esame atskira šalis, bet JAV mus supa iš visų pusių, todėl domimės, kas ten vyksta. Sveikiname JAV politinę sistemą, sudarančią sąlygas taikiai valdžios kaitai ir veikiančiai demokratijai, norime, kad amerikiečiai būtų laimingi, nes jų laimė – mūsų laimė“, – taip JAV prezidento rinkimų rezultatus LRT Klasikos laidai „Žmonės ir idėjos“ komentavo Molasijos respublikos ( Republic of Molossia ) Prezidentas Kevin Baugh.

Pusės hektaro dydžio valstybė turi savo pinigus, herbą, himną, pašto ženklus, raidyną, įstatymus, radijo stotį internete, o jos karinę istoriją fiksuoja nebylusis kinas. „Nors esame maži ir kartais žmonės į mus nežiūri rimtai, stengiamės elgtis kaip tikra didelė šalis“, – sako Prezidentas. Iš visų pusių Molasiją supa JAV Nevados valstija, išėjimo į jūrą šalis neturi, tačiau turi laivyną, taip pat ir kosmoso agentūrą.

Jau trisdešimt penkerius metus gyvuojančioje Molasijoje rinkimų nebūna. Jo Ekselencijai tai neatrodo problema:„Molasija yra diktatūrinė valstybė, bet aš – geras diktatorius, rūpinuosi savo liaudimi ir jiems labai patinku, todėl diktatūra – ne toks blogas dalykas“.

Tačiau argi ne taip kalba visi diktatoriai, kad ir Lietuvos kaimynystėje esančios Baltarusijos vadovas? Jo Ekselencija Molasijos prezidentas nenorėtų būti lyginamas su Aliaksandru Lukašenka: „Kaip tik vakar paskaitinėjau apie tą jūsų kaimyną. Nemanau, kad jis toks, kaip aš. Aš tikrai stengiuosi rūpintis savo žmonėmis. Mažoje šalyje tai daryti lengviau, gerai pažįstu savo piliečius, nes jie – mano šeima“. Continue reading “Valstybė kaip išeitis”

Ekonomistas A.Vanags: Baltijos šalių politikams nelygybė nerūpi

Baltijos valstybių sprendimą su finansų krize tvarkytis mažinant viešąsias išlaidas ir vykdant vadinamąją „vidinę“ devalvaciją vieni ekonomistai vadina sėkme, kiti – pavyzdžiu,  kaip nereikia daryti.  Iš trijų valstybių dėl krizės didžiausius nuostolius patyrė Latvija. Rygoje veikiančio Tarptautinio Baltijos ekonominės politikos studijų centro (BICEPS) vadovas, žurnalo “Baltic Journal of Economics” redaktorius Alf Vanags turi paaiškinimą, kodėl Baltijos valstybės rinkosi būtent tokią politiką, kodėl nepaisant ekonomikos vystymosi šuolių ir ES paramos nelygybė šalyse pastaruosius dvidešimt metų didėja, o po krizės stebimas augimas pasižymi mažu užimtumo augimu.

alfsvanags2
A. Vanags. sseriga.edu nuotr.

Kokias alternatyvas vykdytai politikai turėjo Baltijos valstybės?

Pagrindinė alternatyva, apie kurią buvo kalbėta Latvijoje, bet nemanau, kad apie ją daug diskutuota Lietuvoje ar Estijoje, buvo valiutos devalvacija. Ją atlikus, gamyba būtų ne taip sumažėjusi, o nedarbas būtų išaugęs ne taip ženkliai.

Šis argumentas naudojamas kalbant apie Graikiją ir Ispaniją. Kai gamyba mažėja ne taip smarkiai, o nedarbas auga ne taip ženkliai, surinkti mokesčius į biudžetą lengviau. Nebūtų reikėję taip smarkiai mažinti valstybės išlaidų. Graikija valiutos devalvuoti negali neišėjusi iš euro zonos, bet mes būtume galėję tai daryti legaliai ir gana nesudėtingai.

Bet tai jau istorija. Galėjome taip padaryti, bet nedarėme, todėl Latvijos prisitaikymo prie krizės kaštai kalbant apie gamybą ir nedarbą buvo didesni, negu neišvengiami.

Ką stengiuosi parodyti, ir ką teigia be visų kitų ir ekonomistas Paulas Krugmanas, kad jeigu pažiūrėtume į Islandiją, kuri nuvertino gana smarkiai savo valiutą, jos kaštai dėl gamybos sumažėjimo ir nedarbo buvo daug mažesni. Islandija turėjo daug geresnius dvejus ar trejus metus, negu Latvija ir kitos Baltijos valstybės. Continue reading “Ekonomistas A.Vanags: Baltijos šalių politikams nelygybė nerūpi”

Blogą talpina WordPress.com.

Aukštyn ↑