(interviu su Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininku Dainiumi Radzevičiumi darytas 2010 12 07  laidai apie samizdatą (savilaidą) ir “WikiLeaks“ )

Kaip vertini organizacijos „WikiLeaks“ darbą ir jų įtaką – ne tik diplomatinių ataskaitų paviešinimą, bet tai, kas buvo viešinama pastaruosius ketverius metus?

„WikiLeaks“ darbas ir įtaka ne vienai valstybei, o pasauliui yra pirmasis tokio masto reiškinys, susijęs su paviešinimu to, ką paprastai valsybės, ypač galingos, išmoko labai gražiai slėpti nuo visuomenės. Yra formalūs reguliavimai, taisyklės, ypač tokiose valstybėse, kurios dalyvauja svarbiausiuose pasaulio sprendimuose, kalbu apie JAV, Rusiją, Kiniją, ES lyderes.

Akivaizdu, kad per pastaruosius dvidešimt metų jos labai sistemingai investavo lėšas ir žmogiškuosius resursus į taip vadinamus viešuosius  ryšius, kurių dalis buvo susijusi su rodymu „akcijų atrakcijų“, įvykių nušvietimu, visa tai  pateikiant kaip absoliučiai skaidrų procesą.  Pavyzdžiui, invaziją į Iraką buvo leista filmuoti, rodyti, sudaromas absoliutaus skaidrumo įspūdis, [kad galima stebėti] kaip dirba valstybių, kurios daro sprendimus, aukščiausio rango politikai.

Buvo ir kita pusė,  kuri buvo nematoma, apie kurią dalis žurnalistų, dalis politologų, dalis politikų ir visuomenės veikėjų nujautė, žinojo, suprato, kas vyksta, kai kas išaiškėdavo po kurio laiko. Pavyzdžiui, Skaityti toliau: “LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius:“WikiLeaks“ nutildymas būtų demokratijos pralaimėjimas“