Po dvejų priverstinės pravaikštos metų Karoliniškių poliklinikos kineziterapeutė, Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartimi grąžinama į darbą. Užsitęsusi istorija leidžia iš arčiau pažvelgti ne tik į profesinių sąjungų aktyvistų ir darbdavių santykius Lietuvoje, bet ir į viešųjų gydymo įstaigų skaidrumo ir valdymo problemas. 

„Manau, kad brutaliam smurtui galima pasipriešinti. Darbdavys išmetė mane per penkias minutes ir sakė – tu nieko nelaimėsi. Praėjo daugiau negu dveji metai, bet vis tiek laimėjau“, – Klasikos programos laidai „Žmonės ir idėjos“ sakė A.Kavaliauskaitė. – „Laimėjau visus tris teismus ir sugrįžau. Palinkėčiau visiems kovoti už savo teises.“

A.Kavaliauskaitės teigimu, darbdavio jai atsiųstame iškvietime į darbą užprogramuotas galimas teisės aktų pažeidimas, nes jame nurodyta, kad reikės pasirašyti pakeistą darbo sutartį: „Teismas pripažino, kad mano pravaikšta buvo priverstinė, tai reiškia, kad grįžtu į tas pačias sąlygas su ta pačia sutartimi, apie jokį sąlygų pakeitimą nuo pirmos dienos kalbos neturėtų būti <…>, o jeigu nori keisti darbo sąlygas, aš turiu teisę pagalvoti. Įspėjimas apie darbo sąlygų pakeitimą turi būti pateiktas ne vėliau kaip mėnesį prieš keičiant darbo sąlygas“, – teigia medikė.

Vilniaus Karoliniškių poliklinikos direktorė Jelena Kutkauskienė A.Kavaliauskaitę iš darbo  atleido 2010 m. kovo 22 d. Aktyvią profesinės sąjungos lyderę viešojoje erdvėje stojo ginti kelios medikų organizacijos. Vilniaus 2 apylinkės teismas 2011 m. atleidimą pripažino neteisėtu ir nurodė darbdaviui A.Kavaliauskaitę grąžinti į darbą, išmokant kompensaciją už priverstinę pravaikštą.

Karoliniškių poliklinikai apeliavus Vilniaus apygardos teismas patvirtino, kad atleidimas neteisėtas, bet į darbą medikės negrąžino dėl, teismo sprendimu, nepalankų sąlygų darbe. Aukščiausias Teismas šių metų balandžio 26 d. panaikino apygardos teismo nutarties dalį, kuria A.Kavaliauskaitė iš darbo atleista teismo sprendimu. A.Kavaliauskaitė grąžinama į darbą, darbdavys turės jai išmokėti išeitinę išmoką bei kompensaciją už priverstinę pravaikštą ir sumokėti jos bylinėjimosi išlaidas.

Prireikė antstolių įsikišimo

Darbdavio iškvietimą dėl grąžinimo į darbą A.Kavaliauskaitė gavo gegužės 9 d. vakarą, nuo Aukščiausiojo teismo nutarties paskelbimo praėjus 13 dienų. Poliklinikos steigėjos Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius Gintaras Žandaravičius antradienį (05 08) sakė neigiamai vertinantis faktą, kad Vilniaus Karoliniškių poliklinikos vadovė delsė įgyvendinti Aukščiausiojo teismo nutartį, kuri įsigalioja iš karto po paskelbimo.

Savivaldybės departamento direktorius, kuris yra ir Karoliniškių poliklinikos stebėtojų tarybos pirmininkas, patvirtino apie situaciją žinojęs ir praeitą savaitę, tačiau ne iš direktorės, o iš profesinės sąjungos vadovės. G.Žandaravičius teigė, jog direktorė jam pažadėjusi iki pirmadienio (05 14) A.Kavaliauskaitę grąžinti į darbą.

„Be abejo, A. Kavaliauskaitė bus grąžinta pagal teisines procedūras, kurios yra numatytos Civilinio proceso kodekse. Įstaigai duotas terminas įvykdyti geruoju teismo sprendimą, ir mes būtinai tai padarysime“, – pirmadienį (05 07), po nutarties paskelbimo praėjus dešimčiai dienų savo interviu radijui sakė J.Kutkauskienė. Direktorės žodžiais, ji tuo metu vis dar konsultavosi su teisininkais ir Darbo inspekcija.

„Teismo sprendimai vykdomi arba savanoriškai, arba priverstinai. Akivaizdu, kad [J.Kutkauskienė] vykdo nutartį priverstinai. Pirmomis dienomis ji man iš karto pasakė, kad nepriims manęs be vykdomojo rašto“, – teigia A.Kavaliauskaitė.

Vilniaus miesto antstolio Vitalio Milevičiaus teigimu, nebuvo būtina laukti vykdomojo rašto: „Pagrindas yra nutartis arba teismo sprendimas. Jeigu šalis gerbia įstatymus ir pasiruošusi juos vykdyti, tai jai visai užtenka arba nutarties, arba sprendimo. Vykdomasis raštas, su kuriuo kreipiamasi į antstolius, yra išrašomas, tada jau vyksta antstolio įsikišimas, tai yra, raginimas arba priverstinis vykdymas.  Jeigu pralaimėjusioji šalis būtų protinga, tai ji turėtų tiesiog vykdyti sprendimą ir išvengti papildomų išlaidų, kurių vėliau antstolis reikalaus už savo darbą“.

Išlaidų, kurias patirs Karoliniškių poliklinika dėl neteisėto direktorės sprendimo per dvejus bylinėjimosi metus susikaupė daugiau nei 60 tūkstančių. Direktorės teigimu, poliklinika samdytiems advokatams iki gegužės mėnesio sumokėjo 9700 LT. Tai ne vienintelė byla, kurioje Karoliniškių poliklinikai atstovauja privati advokatų kontora.

Aukščiausiojo teismo nutartis „gana sudėtingai įvykdoma“

                      Karoliniškių poliklinikos direktorės Jelenos Kutkauskienės žodžiais, LAT nutartis grąžinti A.Kavaliauskaitę į kineziterapeuto pareigas yra „gana sudėtingai įvykdoma, na, gal ne sudėtingai įvykdoma, bet aš numanau, kad pasekmės tokio grąžinimo nebus palankios pačiai A.Kavaliauskaitei “. Direktorės teigimu, poliklinika yra informavusi teismą, kad įstaigoje sumažėjęs finansavimas ir atliktos pertvarkos: „[b]uvo panaikinti tušti, neužimti etatai. Teismas, išnagrinėjęs tą medžiagą, pripažino, kad pertvarkos nebuvo formalios, kad jomis nebuvo siekiama užkirsti galimybę A.Kavaliauskaitei grąžinti į darbą, ir pripažino, kad iš tiesų finansinė situacija įstaigos jeigu ir nėra blogėjanti, bet tikrai neleidžia papildomai įsteigti jai nereikalingą etatą“.

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, iš tiesų buvo priėmęs tokią išvadą ir kaip neįrodytą atmetęs A.Kavaliauskaitės atstovo argumentą, kad darbdavys nesąžiningai ir dirbtinai sudarė sąlygas, leidžiančias apsunkinti teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Tačiau LAT nustatė, jog šie apeliacinės instancijos teismo argumentai negali būti pripažinti pagrįstais.

„Nesiruošiu kritikuoti arba nepritarti arba bandyti neįvykdyti teismo sprendimo. Aš noriu vieno – noriu apsaugoti ponią Kavaliauskaitę nuo nemalonių išgyvenimų grįžus į darbą“, pirmadienį teigė J.Kutkauskienė. „Jeigu įvykdyčiau teismo sprendimą šiai dienai taip, kaip jis surašytas, tai turėčiau įvesti kineziterapeuto etatą, įdarbinti ponią Kavaliauskaitę, ir tą pačią dieną įteikti jai, kaip ir kitiems kineziterapeutams, pranešimą apie etato naikinimą ir įspėjimą apie atleidimą iš darbo“.

J.Kutkauskienės teigimu, tokiu atveju pagal Darbo kodeksą turėtų būti vertinama darbuotojų kvalifikacija. „Drįstu abejoti, kad ponia Kavaliauskaitė turi tokią pat aukštą kvalifikaciją kaip ir kiti kineziterapeutai, dirbantys šiai dienai Karoliniškių poliklinikoje“, – sakė poliklinikos direktorė. „Mūsų kineziterapeutai visi yra universitete, Medicinos fakultete įgiję magistro laipsnį, o ponia Kavaliauskaitė yra baigusi Lietuvos dar TSR Kūno kultūros institutą ir turi gydomosios mankštos trenerio kvalifikaciją. Kitas dalykas, kuris rodo, kad ji pati supranta, kad jos teorinis parengimas neatitinka nūdienos reikalavimų – ji pati ketino, ir, kiek žinau, bandė užbaigti kineziterapijos magistro studijas, tačiau, kiek turiu informacijos, ji nesugebėjo apsiginti baigiamojo magistro darbo“.

Aktyvūs profsąjungų vadovai metami už borto  

„Reiktų viešinti ir daugiau kalbėti apie Karoliniškių įvykį, nes tai – sprogimas. Tai, ką daro Albina Kavaliauskaitė, parodo, kad yra aktyvių žmonių, yra aktyvių profsąjungų“, – sako teismo posėdžius stebėjusi Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos (SAMPRO)  ir „Iki“ profsąjungos pirmininkė Irina Judina.

Vadovavusi profsąjungai viename iš prekybos centrų I.Judina taip pat buvo atleista iš darbo. 2010 m. teismas įpareigojo darbdavį – bendrovę „Palink“ – grąžinti ją į darbą ir išmokėti kompensaciją. „Labai dažnas atvejis mūsų profsąjungų judėjime, kai su aktyviais profsąjungos lyderiais, su pirmininkais bandoma susidoroti. Dažniausiai jis pasitaiko tokiose įstaigose, kur vadovavimas autoritarinis, kur veikiančios profsąjungos ir aktyvūs darbuotojai yra tiesiog rakštis arba kaip siaubo sapnas darbdaviams. Manau, kad Karoliniškių poliklinikoje – būtent toks atvejis“, – sako SAMPRO vadovė.

Kaip poliklinikoje veikiančios profsąjungos vadovė A.Kavaliauskaitė kėlė klausimus dėl medikų darbo valandų, darbo sąlygų, administracijos elgesio, būtinosios pagalbos organizavimo, viešųjų pirkimų skaidrumo, taip pat dėl poliklinikoje įdarbinto direktorės svainio.

Šalies mastu Lietuvos medikų profsąjunga keitė bendrą viešąją diskusiją apie sveikatos apsaugą. Dar prieš keletą metų medikai su žurnalistais apie savo įstaigų ar visos sistemos problemas kalbėtis sutikdavo dažniausiai tik anonimiškai, todėl viešose diskusijose galima buvo išgirsti vien ministerijos atstovų, įstaigų vadovų ir politikų požiūrius. „Pavyko medikus išjudinti, jie buriasi, reikalauja, savo vizijas teikia. Tai yra labai daug“, – 2011 m. laidoje „Žmonės ir idėjos“ kalbėjo A.Kavaliauskaitė.

Lietuvos medikų profsąjunga iki šiol reikalauja, kad būtų atšaukti profsąjungos teigimu Konstituciją ir įstatymus pažeidžiantys 2009 m. Vyriausybės priimti nutarimai, kuriais buvo pailgintas darbo laikas ir sutrumpintos atostogos specifinėmis sąlygomis dirbantiems sveikatos priežiūros darbuotojams. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė, kad savo nutarimais Vyriausybė diskriminavo medikus.

A.Kavaliauskaitė organizavo medikų piketus, reikalavo, kad  Seimo Sveikatos komiteto pirmininkas Antanas Matulas vykdytų parlamentinę Sveikatos ministerijos kontrolę, 2009 m. perdavė žiniasklaidai informaciją apie tuometinio Sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko gautą skandinavų įmonės „Falck“ pasiūlymą dėl greitosios medicininės pagalbos (GMP) koncesijos. Medikų raginimai riboti iki gyvos galvos savo pareigas einančių gydymo įstaigų vadovų savivalę ir įvesti jų rotaciją pasiekė aukščiausius politinius sluoksnius. Tačiau Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlytos pataisos dėl ligoninių vadovų kadencijų sužlugo Seime – priimant pataisas nustatyta, jog nei vadovų amžius, nei kadencijų skaičius nėra ribojami

I. Judinos požiūriu, ne tik profsąjungos pirmininkės vykdoma veikla, bet ir A.Kavaliauskaitės reiškiama pilietinė pozicija buvo aktyvi, o laimėti jai padėjo stiprus charakteris – „Darbdavys tikisi, kad žmogus neis į teismą ir nepradės bylinėtis.“

SAMPRO vadovę stebina Vilniaus savivaldybės pozicija: „Koks vakuumas… Niekas nieko nežino, niekas nenurodo J.Kutkauskienei, kaip jai elgtis, kaip jai įvykdyti tą sprendimą, ir apskritai – ką ji turėtų daryti. Toks įspūdis, kad Karoliniškių poliklinika yra UAB-as, o ponia Kutkauskienė – to UAB-o savininkė. Tai viešoji įstaiga, ir pinigai, kurie sumokėti už advokato atstovavimą, yra mokami iš mokesčių mokėtojų pinigų“.

I.Judinos teigimu, darbdaviai atidžiau skaitytų Darbo kodeksą, jeigu už neapgalvotus ir neteisėtus sprendimus reikėtų mokėti iš savų lėšų: „Tai neatleistina vadovui, kuris yra teisininkas. Darbo teisė yra privalomas dalykas atestuojant vadovą.“ Asmeninė finansinė atsakomybė už neteisėtus sprendimus, I.Judinos požiūriu, turėtų galioti ir privačiose įmonėse.

Savivaldybė pradėjo tyrimą

VšĮ Karoliniškių poliklinikos steigėja – Vilniaus savivaldybė. Kaip ir kitose gydymo įstaigose poliklinikos veiklai teoriškai vadovauja ne tik administracija, bet ir stebėtojų taryba.

Karoliniškių poliklinikos stebėtojų tarybos pirmininkas Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vadovas Gintaras Žandaravičius sako, jog poliklinikos stebėtojų taryba nebuvo oficialiai informuota apie tai, jog teismams su atleista darbuotoja poliklinika samdo advokatus. „Mes užsiklausėme poliklinikos, iš kokių lėšų mokama advokatams, situaciją išsianalizuosime, tada spręsime, ar teisėtai yra panaudotus PSDF (Privalomojo sveikatos draudimo fondo), Ligonių kasų lėšos, ir iš kokių lėšų buvo apmokamos advokatų paslaugos. Šiaip tai jie, kiek žinau, turi teisininkus, tai turėtų savo teisininkus naudoti. Bet čia mums reikia išsiaiškinti, ir mes sudarysime komisiją šiam faktui ištirti, ar direktorė pagrįstai, ar nepagrįstai elgėsi“, – teigia G.Žandaravičius.

J.Kutkauskienė – diplomuota medikė, sveikatos priežiūros administratorė ir teisininkė, turi Mykolo Riomerio universiteto Bioteisės daktaro laipsnį, yra katedros lektorė. Darbo patirtis įgyta valstybinėse institucijose. Iki 2009 m. prieš laimėdama konkursą į Karoliniškių poliklinikos direktoriaus vietą J.Kutkauskienė dirbo Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktore, anksčiau – Ligonių kasų direktoriaus pavaduotoja, prieš tai – vadovavo Įstaigų licencijavimo ir laboratorijos atestavimo skyriui Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Ar J.Kutkauskienės sprendimai atleidžiant darbuotoją, bylinėjantis ir reaguojant į Aukščiausiojo teismo nutartį rodo pakankamą jos kaip poliklinikos vadovės kompetenciją? „Čia jau man kaip ne teisininkui gana sudėtinga atsakyti į šį klausimą. Čia ne mano kompetencija. Bus sudaryta komisija, kur ir teisininkus įtrauksime, konsultuosimės ir žiūrėsime, per savaitę, tikiuosi, išanalizuosime situaciją“, – antradienį teigė G.Žandaravičius. – „Tai bus jau ne mano sprendimas, o [Vilniaus savivaldybės] administracijos direktoriaus. Tuo pačiu bus sprendžiamas ir [J.Kutkauskienės] kompetencijos klausimas – ar ji yra kompetentinga vykdyti savo pareigas. Tai bus administracijos direktoriaus sprendimas.“

Po publikacijų žiniasklaidoje Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimu savivaldybė 2011 m. spalį jau tyrė J.Kutkauskienės veiklą.  Patikrinimo metu nustatyta, kad poliklinikai viešaisiais pirkimais perkant iš direktorės vyro Kęstučio Kutkausko bendrovės “Limeta” prekių ir paslaugų už daugiau nei 2 mln. J.Kutkauskienė pažeidė elgesio taisykles bei įstatymo reikalavimus, nerūpestingai ir aplaidžiai vykdė savo kaip įstaigos direktorės pareigas. Savivaldybė nubaudė direktorę pastaba.

Siūlo stebėtojus keisti valdytojais

Karoliniškių poliklinikos atvejis – dar vienas argumentas manantiems, jog Lietuvos viešųjų gydymo įstaigų vadovams reikalinga atidesnė priežiūra, užtikrinanti skaidrumą bei sauganti juos ir mokesčių mokėtojus nuo neteisėtų vienašalių sprendimų.

Gydytojas kardiologas Audrius Šimaitis, keletą metų viešojoje erdvėje aktyviai siūlantis reformuoti sveikatos apsaugos sistemą, teigia, jog vienasmenis įstaigų valdymo modelis ydingas, ir priežiūros funkcijos neatliekantys stebėtojai yra ne tik Karoliniškių poliklinikos bėda. „23 milijonų atvejis Klaipėdos jūrininkų ligoninėje parodė, kad šis modelis patyrė fiasko – apie ligoninės turimus milijonus stebėtojų taryba nežinojo“.

A.Šimaitis siūlo naikinti stebėtojų tarybas ir keisti jas valdybomis. Valdyba, o ne ministerija ar savivaldybė skirtų ir atleistų gydymo įstaigos vadovą, jis būtų jai atskaitingas, valdyba priiminėtų pagrindinius sprendimus, o vadovas būtų jų vykdytojas. A.Šimaičio teigimu, toks modelis būtų svarbi sisteminė priemonė įveikiant korupciją ir neskaidrumą Lietuvos sveikatos apsaugoje. „ Su dabartiniais įgaliojimais stebėtojų taryba nereikalinga, nes ji neturi sprendžiamojo balso teisės, o tarybos nariai dažnai nėra informuojami apie svarbiausius ligoninės sprendimus“, – sako A.Šimaitis.

A.Kavaliauskaitės požiūriu, valdybos galėtų pagerinti gydymo įstaigų valdymą ir darbdavių bei darbuotojų santykius. „Nes dabar – skųsk kam nori, visi pasako: nepatinka – kreipkis į teismą. Turėjom nemažai tokių atvejų. Kad ir dėl gydytojos išvarymo atostogauti prievarta, nors teismų praktika sako, kad negali darbdavys smurtauti prieš darbuotoją, negali jo per prievartą varyti atostogauti, turi būti abipusis susitarimas. Stebėtojų taryba ir ponas Žandaravičius buvo nuošalyje, sako – mes neturim įgaliojimų“, – teigia Lietuvos medikų profesinės sąjungos vadovė.

A.Kavaliauskaitės nuomone, reikia keisti ne tik valdymo modelį, bet ir savivaldybių darbuotojų požiūrį. „Galbūt tų įgaliojimų ir dabar užtektų, bet nėra noro. Ta stebėtojų taryba – gaisrui gesinti, jeigu praneši. Kiek kreipiausi į poną Žandaravičių, tai – o kuo čia aš dėtas, o ką aš galiu padaryti, nieko negaliu. Nematau jo kaip departamento vadovo veiklumo“, – sako A.Kavaliauskaitė.

Profesinės sąjungos vadovės teigimu, iki šiol pranešimai apie galimai nederamą darbdavio elgesį reakcijos iš savivaldybės nesulaukdavo. „Kai pranešiau, kad direktorė gydytoją <…> tiesiog išstūmė iš kabineto ligonių akivaizdoje, departamento direktorius visiškai ramiai tokią situaciją praleido, lyg būtų negirdėjęs. Jie turėtų užtikrinti normalų gydytojų darbą, kad direktoriai nesmurtautų, nerodytų galios. Juk jie vis dėlto yra departamentas, atsakingas už savivaldybės įstaigas, jie – steigėjai.“

 Kokiam socialiniam dialogui skirti ES milijonai?

„Aš tikiuosi, kad ponia Kavaliauskaitė bus labai pasikeitusi, nes grįžimas į darbą, kur jinai bylinėjasi su savo kolegomis – 50-čiai mūsų darbuotojų ji yra iškėlusi bylą, – tai grįžimas jos, toks didelis noras grįžti į tą darbą yra paaiškinamas, aš manau, tik tuo, kad darbo rinkoje ji negalės susirasti sau kitokio darbo, ir aš tikiuosi, kad jinai padarė išvadas ir atsakingai eis savo pareigas“, – pirmadienį teigė poliklinikos direktorė J.Kutkauskienė.

A.Kavaliauskaitė šį poliklinikos vadovės komentarą vadina nekorektišku: „Trys teismai pripažino, kad mano kaltės nebuvo, kad atleidimas buvo neteisėtas. Tai rodo, kad aš savo pareigas vykdžiau tinkamai. <…> Paslaugas teikiu pacientams, su kuriais dirbusi 24 metus neturėjau problemų prieš atleidimą ir, manau, neturėsiu ir toliau.“

Klaidingu A.Kavaliauskaitė vadina J.Kutkauskienės teiginį apie darbuotojams „iškeltą bylą“: „Dezinformacija pateikta, kad aš padaviau kažką į teismą, iš tikrųjų tie žmonės yra tik tretieji asmenys profsąjungos užgrobimo byloje“.

Karoliniškių poliklinikoje veikia dvi profesinės sąjungos. Arba trys – tikslesnį atsakymą apie skaičių ir teisėtumą duos pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Jau po atleidimo iš darbo A.Kavaliauskaitė 2011 m. kovą buvo perrinkta poliklinikoje veikiančios Karoliniškių poliklinikos medikų profesinės sąjungos vadove. Tačiau balandį profsąjungos nariai sužinojo, kad organizacijos sąskaitą banke perėmė kiti asmenys. Registrų centre 2011 m. balandžio 11 d. užregistruotas profsąjungos neeilinio susirinkimo protokolas patvirtina, kad susirinkime išrinkta nauja taryba ir profsąjungos pirmininkė Larisa Sergejeva.

Interviu 2011 m. laidai „Žmonės ir idėjos“  Karoliniškių poliklinikos kokybės vadybos vadovė L.Sergejeva ir poliklinikos Pilaitės filialo vadovas Ričardas Zacharka teigė, jog jie ir kiti, viso apie 30 žmonių, į A.Kavaliauskaitės vadovaujamą Karoliniškių medikų profesinę sąjungą įstojo norėdami ją „sustiprinti“ ir padaryti tai, ko iki to laiko profsąjunga nepadarė – pasirašyti kolektyvinę sutartį. „Profsąjungoje buvo belikę tik 8 nariai“, – teigė L.Sergejeva.

Susirinkime, kuriame L.Sergejeva buvo išrinkta pirmininke, dalyvavo tik naujais nariais save laikantys darbuotojai. Lietuvos medikų profesinė sąjunga, kuriai iki šiol vadovauja A.Kavaliauskaitė, naujųjų narių savo nariais nepripažįsta, nėra išdavusi jiems pažymėjimų, viena iš priežasčių – bendrame sąraše, kuris buvo įteiktas su prašymu priimti į profsąjungą, buvo žmonių, kuriuos profsąjunga vertina kaip pažeidinėjusius narių teises.

„Visada neskaidrūs, skuboti sprendimai sukelia nervingą atmosferą ir visiems kelia abejonių, ar tai sąžininga ir teisėta“, – sako SAMPRO pirmininkė I.Judina. – „Teismas nuspręs, ar toks sprendimas ir tų profsąjungos narių veikla buvo teisėta. Blaiviai mąstantys žmonės pasakys, kad ten tikrai kažkas įvyko, ten buvo sąmokslas toks, kad reikėjo perimti profsąjungą ir atimti iš A.Kavaliauskaitės bet kokią galimybę veikti“.

Šiuo metu L.Sergejevos vadovaujama organizacija, pervadinta Karoliniškių poliklinikos darbuotojų profsąjunga, kartu su poliklinikoje veikiančia Karoliniškių poliklinikos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinę sąjunga dalyvauja ES lėšomis finansuojamame projekte „Sveikatos priežiūros įstaigų darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų socialinės partnerystės gebėjimų ugdymas“. Pasak L.Sergejevos, vyksta mokymai, derinama kolektyvinė sutartis, kurią žadama pasirašyti 2013 m., baigiantis projektui.

Šių metų vasarį socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimui buvo paskirstyti 15 mln. Lt ES paramos. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga savo projektui, kuriame be Karoliniškių poliklinikos dalyvauja dar 10 organizacijų, gavo 983 893 Lt. Priemonės tikslas – ugdyti darbdavių, darbdavių organizacijų ir jų asociacijų, profesinių sąjungų ir jų susivienijimų socialinės partnerystės srities gebėjimus, tobulinti kolektyvinius darbo santykius, skatinti kolektyvinių sutarčių pasirašymą, informuoti ir šviesti profesinių sąjungų narius ir visuomenę apie socialinio dialogo plėtrą

„Ar pinigai bus panaudoti pagal paskirtį – labai didelis klausimas būtent tokiose įstaigose“, – sako SAMPRO vadovė Irina Judina. – „Šiuo atveju pinigai nulemia, kokia linkme vystysis profsąjungų judėjimas. Galima sakyti, kad mes tikrai norime, jog tie žmonės aktyviai dalyvautų, bet tada labai didelis skirtumas tarp to, ką deklaruojame, ir to, kas realiai vyksta. Tokiais atvejais, kai vadovas negali susitarti ir nesėda prie derybų stalo su viena profsąjungos pirmininke, o varo ją į teismus, tikrai reikėtų stabdyti projekto lėšų paskirstymą. Tol, kol nėra išspręstos vidinės problemos, kol ten kunkuliuoja aistros, negalima duoti, tai – pinigų švaistymas, kol jūs neturit pozicijos, kol jūs nežinot net, kaip tą socialinį dialogą vystyti“.

Projektą administruojančios Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) Komunikacijos vadovės Eglės Džiaugienės teigimu, komentuoti situaciją Karoliniškių poliklinikoje nėra agentūros kompetencija, agentūra administruoja projektą, tai yra, prižiūri, kad numatytos veiklos būtų atliktos laiku. „Mums svarbu, kad projektas būtų įgyvendintas“, – sako E.Džiaugienė. Šiuo metu, ESFA atstovės teigimu, projektas įgyvendinamas sklandžiai, ir priežasčių, dėl kurių reikėtų jį nutraukti, nėra.

„Milijonai skiriami tam, kad būtų išlaikyta diktatūra ir autoritarizmas. Nežinau, ar mūsų visuomenė toleruoja šituos dalykus. Man tai nepriimtina“, – sako SAMPRO vadovė I.Judina. –  „Norėtųsi, kad jie būtų nukreipti į realų aktyvių žmonių įsijungimą į visuomenės reikalus, į aktyvų kitų žmonių skatinimą dalyvauti ir rūpintis savimi“.

Samdomiems darbuotojams atstovaujančios profsąjungos vadovės požiūriu, kol susidorojimas su aktyviais darbuotojų atstovais yra dažnas, o pačių darbuotojų aktyvumas žemas, kol nėra pasiekta galios pusiausvyra, socialinis dialogas lieka dirbtine priemone, kuri neduos realios naudos, išskyrus darbo vietų išlaikymą ESF lėšomis. I.Judinos nuomone, užuot matavus projekto sėkmę kiekybiniu svertu – pasirašytų kolektyvinių sutarčių skaičiumi, reikėtų projekto pabaigoje pasirašytas sutartis paskelbti viešai. “Esu skaičiusi sutarčių, kuriose numatoma, jog darbuotojų kolektyvui pritarus darbo sąlygos gali būti bloginamos – ir laikoma, kad kolektyvinė sutartis pasirašyta”, – sako I.Judina.

Laida “Žmonės ir idėjos” transliuota 2012 05 09-10

Pastebėjusios/ę klaidas ir netikslumus parašykita audcep kringelis lrt.lt, ačiū!🙂