Propagandinės Gudijos žinios parodė politikos analitiką, žurnalistą, vlogerį ir politinį kalinį Mikolą Dzedoką sumuštą suėmimo metu. Vaizdą galite rasti internete. Mikola studijavo pasaulio politiką ir ekonomiką VDU, buvo EHU studentas. Jis liko Gudijoje, nepasitraukė.
Lukašenkos režimas jaučiasi nebaudžiamas ir kuria absurdo pasaulį mums gerai pažįstamais metodais – neužtenka nekaltus žmones suimti, sudaužyti, reikia dar ir pažeminti juos šmeižiant ir apšaukiant teroristais. Šiandien žmonių nebeguldo aikštėse, juos parodo per „žinias“ .
Kadangi karantinas, daugelis mūsų turime laiko, padarykime tai, ką daro amerikiečiai – parašykime visiems politikams, kurių adresus rasime internete. Peticijos ir mitingai yra gerai, bet laiškai taip pat yra puiki priemonė, ypač introvertams, kokiais dauguma mūsų esame. Pareikalaukime veiksmo.
Laiškas yra asmeniškas kreipimasis, žmogaus į žmogų. Laiškų negali ignoruoti, ypač jei gauni jų tūkstančius.
Laiškas Lietuvos verslininkams, kurie daro verslą Gudijoje
Sveiki, kaip Jums sekasi?
Kurį laiką tai buvo Jūsų pasirinkimas, apie kurį galėjome nekalbėti. 600 ar daugiau lietuviško kapitalo įmonių – kartais tuo net didžiuotasi. Galėjome nekreipti dėmesio į tai, kad esate pagrindinė jėga, metų metais sulaikanti Lietuvos, o kartu su kitais Vakarų verslininkais – ir Europos politikus nuo griežtesnių sprendimų ir aktyvesnių veiksmų reaguojant į žmogaus teisių pažeidimus ir Lukašenkos terorą.
Jums, skirtingai nei kankinamiems ir žeminamiems gudams, diktatūra apsimoka.
Ir man. Mums visiems apsimoka, Lietuvos geležinkeliai tebeveža krovinius iš Gudijos į Klaipėdos uostą. Kodėl? Ką turėtų Lukašenka padaryti, kad ES nebeduotų kelio? Kas mums, ES, būtų jau per žiauru? Apsimetame, kad nežinome apie Gudijos galios struktūrų sugalvotus „skausmo koridorius“, rafinuotus kankinimus, apie seksualinę prievartą? Nepaisome žmogaus teisių pažeidmų, nes mes ten tik darbo reikalais?
Mūsų kolektyvinis aukos kompleksas toks stiprus, kad net kalbėdami apie situaciją Gudijoje save ir savo ekonomiką matom kaip galimą auką. Palaikykit kompiuterio pelę, tuoj apsiverksiu.
Jei turime verslą šalyje, kur ekonomiką valdo režimas, jei padedame jam išorėje – esame režimo bendrininkai ir rėmėjai. Verslas yra režimo pamatas, be pinigų nenusipirksi ašarinių dujų ir neturėsi iš ko išlaikyti smogikų.
Mes praktiški, sumanūs, gal mums netgi labai gerai sekasi, bet kiekvienas euras kurį taip uždirbame, dabar yra kruvinas. Neparneškim šitų pinigų Lietuvon ir nekraukim jų užsienio bankuose. Laimės jie neatneš. Neskaičiuokim nuostolio, kuris esą mus dabar ištiks — mes tik sumažinom žalą. Smurto ir prievartos rėmimas yra žala, kurios niekas negali atlyginti, už kurią paskui net atsiprašyti nėra kaip, žinome tai iš savo šalies istorijos.
Mes galime reaguoti kaip vartotojai, o Jūs – kaip verslininkai. Nelaukite, kol kas nors lieps. Jūs laisvi žmonės. Tiesiog išeikite iš ten, niekam nieko neaiškindami, ir niekas gal neprisimins, kokiom aplinkybėm darėte savo verslą.
Neverskime pasaulio žiaukčioti žiūrint į mūsų įmonių sąrašus ir pelnus.
Nebetęskite savo verslo teisindamiesi, kad darote tai dėl gudų. Gudai yra Mikola Dzedokas ir tūkstančiai kitų suimamų, dingstančių be žinios. Gal tai nuoširdu, gal nuo protestų pradžios atsisakėte pelno ir viską, ką uždirbate virš kaštų, atiduodate streikų komitetams, remiate suimtųjų šeimas. Net jei ir taip – gana. Ką bedarytumėt ten – kirstumėt gudų girias, gamintumėt baldus Ikėjai, valdytumėt parduotuves ar gamyklas, konsultuotumėt kaip „taisyklių žinovai“ kitus Europos verslininkus – dabar laikas iš ten išeiti.
Praradimai? Sutarkim, kad Jūsų verslą sunaikino gamtos jėga ir kompensacijų nėra, nes niekas nevertė kolaboruoti su diktatūra.
Ar taip rašydama nepagalvoju apie jūsų vaikus, kurie gal nuskurs, apie prarastas investicijas?
Pagalvoju. Jūs sumanūs ir praktiški, kaip pažangūs verslininkai nuo šiol investuosite ten, kur paisoma žmogaus teisių. Investuosit į gerą vardą. Būtent dėl savo vaikų tai ir padarysite, kad paskui jiems nereiktų slėpti, ką veikė jų tėvai – po kokiu medžiu stovėjo, kai žmonės buvo kankinami.
Tekstas publikuotas lrt.lt
Mikola Dzedok internete
https://www.facebook.com/happymikola
Žmonės ir idėjos 