Švietimo specialistų teigimu, žodžiai „gera mokykla” ir „kokybiškas švietimas” gali veikti kaip spąstai, jei nesutarta, ką jie reiškia. Žmonės ir institucijos gali judėti priešingomis kryptimis, nors atrodys, kad įsipareigota siekti to paties. Kokybiškas švietimas – viena iš gegužės 3-6 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančios NordEd konferencijos temų. Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą švietimo srityje sustiprinti siekiančioje NordEd konferencijoje švietimą tyrinėjantys Šiaurės šalių mokslininkai pranešimus skaitys nuotoliniu būdu, vyks gyvos ekspertų, politikų ir švietimo praktikų diskusijos.
NordEd iniciatyvą remia Šiaurės ministrų taryba, įgyvendina Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje kartu su Suomijos, Danijos, Norvegijos ir Švedijos ambasadomis Lietuvoje bei Islandijos ambasada Suomijoje.
Jei vieną žiemos vakarą būtumėte skridę žemai virš Molėtų rajono, Utenos pusėje būtumėte išvydę reginį, verčiantį pasitikrinti žemėlapius – čia Lietuva ar Egiptas?
Kiemuose viena po kitos kilo piramidės ir dailūs faraonų sarkofagai po atviru dangumi. Aplink juos sukosi mažos figūrėlės ir, kaip įprasta prie turistinių objektų, gausiai fotografavosi.
Klystumėte, jei galvotumėte, jog taip į Hurgadą neišskridę Molėtų krašto gyventojai bandė įveikti karantino apribojimus kurdami Egiptą kiemuose. Tai buvo mokslinis projektas – Suginčių pagrindinės mokyklos istorijos mokytojos Anželikos Laužikienės užduotis.
„Vesdama nuotolinę pamoką pamačiau, kad už lango sninga. Kaip tik mokėmės apie Egiptą. Sakau – bėkim visi po pamokos į lauką ir nulipdykim ką nos Egipto tema, ir pati tai padarysiu. Nufotografuokite, ką nulipdysite, galėsiu parašyti 10. Kai kurie iškart ir išbėgo! Visi sukaitę, šlapiom pirštinėm statė ir lipdė, net ne po vieną objektą”.
Istorikė, įtraukiančių ekskursijų gidė, knygų, rašomų kartu su prof. Rimvydu Laužiku, autorė Anželika Laužikienė mokykloje dirba du dešimtmečius. Per juos mokytoja sako supratusi, kas yra geras švietimas ir gera mokykla: „Jaunas žmogus turi patirti pažinimo džiaugsmą – kaip smagu yra mokytis, daryti projektus kartu su kitais, dalyvauti. Jeigu liepsi tik išmokti faktus, iškalti datas, tai mokslas bus kančia ir naudos neduos, nes iškalti dalykai greit pasimiršta”.
Mokiniai, A.Laužikienės požiūriu, negali pakęsti beprasmių dalykų, todėl mokytojo darbas – padėti įžvelgti prasmę užduotyse, susieti jas su aktualijomis. „Vaikai tai labai mėgsta”, – sako mokytoja, surengianti klasei nuotolinį susitikimą su archeologu Povilu Blaževičiumi apie pėdsekystę, o apie Kiniją ir Indiją papasakoti kviečianti Lietuvos ambasadorę Dianą Mickevičienę.
Tūkstančiai Lietuvos mokytojų kasryt keliasi galvodami, kaip išlaikyti vaikų ir jaunuolių susidomėjimą pamokomis laikais, kai patys suaugusieji nėra tikri dėl ateities. Vakarykštis geras švietimas gali būti pasenęs. Kai nežinome, koks bus pasaulis ir ką žmonės veiks po dvidešimties metų, kaip įtikinti vaikus, kad mokytis verta?
Geroje mokykloje nebaisu
„Svarbiausia, kad mokykla neužmuštų įgimto pažinimo troškulio, – mokytojai pritaria Širvintų rajone gyvenantis verslininkas ir žygeivis Vytenis Dapevičius. – Vaikui reikia padėti susivokti, nukreipti jį, bet neskubant su profiliavimu. Trečias dalykas – visi norime gero švietimo savo vaikams, bet turime galvoti plačiau. Mūsų vaikai neaugs izoliuotai. Geras švietimas turėtų būti geras ne tik mano vaikui.”
Gebėjimas mokytis ir spręsti savarankiškai V.Dapkevičiui atrodo vienas svarbiausių įgūdžių, kuriuos žmogus turėtų įgyti geroje mokykloje. Vesdamas į orientacinius žygius Širvintų „Tėkmės“ mokyklos vaikus žygeivis sako siekiantis, kad moksleiviai ne tik pažintų aplinką, kurioje gyvena, bet įgytų daugiau pasitikėjimo savimi. „Jau pirmokai žino, kad suaugusieji eina kartu, bet sprendimus kaip susigaudyti miške pagal duotus orientyrus jie turi priimti patys”.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/geras-svietimas-lietuvoje-ir-siaureje-raskite-skirtumus-56-1494730?copied
Žmonės ir idėjos 