Gelbėti ar palikti mirčiai? F.Leichter-Flack apie katastrofos ir medicinos etiką

Kokiais kriterijais vadovaujasi šiuolaikinės visuomenės, priimdamos sprendimus, kai spręsti reikia greitai, o ištekliai riboti, ir padėti visiems neįmanoma? Apie etinius pasirinkimus pandemijų, katastrofų ir kitų kritinių situacijų metu savo paskaitoje Vilniuje kalbėjo Frédérique Leichter-Flack, viena iš  Prancūzų instituto rengiamo susitikimų, paskaitų, filmų ir parodų ciklo “Vasaros dvelksmas“ viešnių. Šiuolaikinės etikos problemas mokslininkė nagrinėja savo knygoje “Sąžinės laboratorija“  (“Le Laboratoire des cas de conscience“, 2012)

Skaityti toliau: “Gelbėti ar palikti mirčiai? F.Leichter-Flack apie katastrofos ir medicinos etiką“

J.Whyatt: Žurnalistams reikia sąžinės išlygos

Savitvarkos stiprinimas, aktyvi Žurnalistų sąjungos veikla ginant žurnalistus, visuomenės įtraukimas į žinių rengimą bei sąžinės išlyga darbo sutartyse – tokius būdus kelti žiniasklaidos kultūrą bei visuomenės pasitikėjimą žurnalistais mato žiniasklaidos etikos ekspertė, britų radijo žurnalistė Jane Whyatt. Žurnalistė yra pelniusi apdovanojimų už reportažus apie pažeidžiamas mažumas. J.Whyatt priklauso JK Žurnalistų sąjungai (angl. National Union of Journalists), kur kartu su kitais Lygybės tarybos (angl. Equality Council) nariais kuria gaires žurnalistams. Gairės rengiamos norint padėti sąžiningiau, giliau ir be stereotipų rašyti ne tik apie tautines, religines, rasines ar seksualines mažumas, bet ir apie skurde gyvenančius, tam tikromis ligomis sergančius, prievartą patyrusius ar kitaip pažeidžiamus žmones. Žiniasklaidos kokybe suinteresuotos visuomeninės organizacijos siekia, kad etikos gairės taptų redakcijų etikos kodeksų ir vidaus taisyklių dalimi.  Vilniuje J.Whyatt viešėjo Transparency International Lietuvos skyriaus (TILS) kvietimu. Interviu transliuotas 2012 05 23 laidoje “Žmonės ir idėjos“.

Levisono tyrimas

Susitikime su žurnalistikos studentais Vilniuje kalbėjote apie šiuo metu Jungtinėje Karalystėje vykstantį Levisono (Leveson) tyrimą, atskleidžiantį [telefoninį šnipinėjimą, kyšius policijai ir kitas] nusikalstamas žiniasklaidos praktikas. Kaip šis tyrimas paveikė Jus?

Turiu pasakyti, kad nesu apklausiama Levisono tyrime, nesu pakviesta kaip liudininkė ar kuo nors kaltinama. Žinoma, buvau pasibaisėjusi tyrimo atskleistos korupcijos ir nusikaltimų mastu, bet turiu pripažinti, kad nebuvau nustebinta.

Žurnaliste dirbu daugiau nei 30 metų, dirbau kartu su nacionalinių dienraščių žurnalistais, naudojančiais metodus, kurie gali būti laikomi neetiškais. Kai kurie patys puikausi JK žurnalistai, atstovaujantys garbingai tradicijai saugoti spaudos laisvę, sakyti tiesą valdžiai, reikalauti politikų atsakomybės, taip pat naudojo metodus, kurie nėra visiškai sąžiningi, bet tai darė gindami viešąjį interesą. Tai yra leidžiama, visi mūsų etikos kodeksai daro išlygas. Jeigu tu atskleidi nusikalstamą, nederamą elgesį, kartais leidžiama nesakyti visos tiesos, kas tu esi, kad gautum priėjimą prie informacijos.

Pavyzdžiui, visai neseniai buvo atskleistas didelis skandalas, kiek mūsų parlamentarai sumoka sau dengdami savo išlaidas, kaip jie apgaudinėja ir manipuliuoja leisdami pinigus kvailiausiems dalykams, kuriuos jie perka sau, savo žmonoms ir meilužėms už mokesčių mokėtojų pinigus. Vienas pastatė namą antims, kurios gyvena jo ežere. Visa tai išaiškėjo pavogus dokumentus. Vagystė nėra geras dalykas, bet tai pateisinama, nes buvo atskleista kur kas didesnio masto korupcija ir mūsų išrinktų politikų pažeidimai piktnaudžiaujant visuomenės pinigais ir pasitikėjimu.

Nebuvau nustebusi, kai Levisono tyrimas atskleidė kyšius ir korupciją nacionaliniuose laikraščiuose, ypač bulvariniuose. Tačiau man kelia nerimą, kad žmonės mato tik labai blogus dalykus ir mano, jog visi žurnalistai yra blogi, ir esą reikia visa tai sustabdyti ribojant spaudos laisvę.

Nemanau, kad taip turi įvykti. Man daug labiau patiktų matyti žurnalistus prižiūrinčius save, besilaikančius egzistuojančių etikos kodeksų ir šalies įstatymų. Yra labai aiškūs įstatymai, netgi nesusiję su žiniasklaida. Papirkti policininką yra nusikaltimas, meluoti teisme yra nusikaltimas, perimti privačias žmonių žinutes telefonu ar kompiuteryje yra nusikaltimas. Tai nusikaltimai, už juos turi būti baudžiama. Tačiau tai nereiškia, kad mums reikia griežtesnių ribojančių įstatymų žiniasklaidai.

Vieno pranešėjo istorija

Kaip Levisono tyrimą paskatino pranešėjų nutekinta informacija?

Neseniai turėjau galimybę sutikti ir paklausinėti vieną jų. Richard Peppiatt dirbo laikraštyje “Daily Star“ ir buvo beveik kasdien verčiamas, arba bent jau iš jo buvo tikimasi, kad jis rašys dalykus, su kuriais jis nesutiko. Skaityti toliau: “J.Whyatt: Žurnalistams reikia sąžinės išlygos“

Ar turite teisę tingėti?

Jeigu atsakėte teigiamai, šiandien – Jūsų diena. Birželio 1-ąją antrus metus Tarptautine teisės tingėti diena skelbia keliautoja, menininkė ir neformalaus švietimo aktyvistė Evelina Taunytė, dar žinoma kaip Candy Cactus. Sumanymas kilo iš pernelyg varžančio darbo patirties: „Pernai dirbau Palestinoje ir jaučiausi šiokia tokia „vergė“, tai buvo mano reakcija – nešvęsiu aš Gegužės pirmosios (Tarptautinės darbo dienos – red.past.). Mečiau tą darbą ir paskelbiau Teisės tingėti dieną“.

Feisbuko laikais tokiai akcijai nebereikia Jungtinių tautų organizacijos sprendimo – užtenka sukurti „įvykį“ ir pakviesti į jį savo „draugus“. Jų Candy Cactus turi ne vieną šimtą, daugelis jų – sutikti ilgose kelionėse. Menininkė sako sulaukianti pozityvių reakcijų, tačiau prie Teisės tingėti dienos (Day Of The Right To Be Lazy) jungiasi ne visi. Nurodyta „įvykio“ vieta – sąmonė. „Labai įdomu matyti, kad žmonės atsisako “eiti“ į tą “įvykį“, galbūt tai reiškia, kad jie nesutinka su idėja, o gal tai reiškia, kad jie neperskaitė, jog nueiti reikia tik savo mintyse“, – sako Candy Cactus.

Keliautoja, prieš keletą metų dviračiu iš Lietuvos nuvažiavusi Gruzijon, šiuo metu grįžusi Europon iš kelionių po Lotynų Amerika, tikisi, jog jos sumanymas nebus interpretuojamas paviršutiniškai: „Daug kam gali pasirodyti, jog bandome propaguoti tinginystę, kad žmonės nieko neveiktų. Ši Teisės tingėti diena yra provokacija, kad žmonės suvoktų, jog galbūt ne tiek darbo reikia, kiek teisingesnio išteklių paskirstymo. Skaityti toliau: “Ar turite teisę tingėti?“

Teismo diagnozė Karoliniškių poliklinikai

Po dvejų priverstinės pravaikštos metų Karoliniškių poliklinikos kineziterapeutė, Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartimi grąžinama į darbą. Užsitęsusi istorija leidžia iš arčiau pažvelgti ne tik į profesinių sąjungų aktyvistų ir darbdavių santykius Lietuvoje, bet ir į viešųjų gydymo įstaigų skaidrumo ir valdymo problemas. 

„Manau, kad brutaliam smurtui galima pasipriešinti. Darbdavys išmetė mane per penkias minutes ir sakė – tu nieko nelaimėsi. Praėjo daugiau negu dveji metai, bet vis tiek laimėjau“, – Klasikos programos laidai „Žmonės ir idėjos“ sakė A.Kavaliauskaitė. – „Laimėjau visus tris teismus ir sugrįžau. Palinkėčiau visiems kovoti už savo teises.“

A.Kavaliauskaitės teigimu, darbdavio jai atsiųstame iškvietime į darbą užprogramuotas galimas teisės aktų pažeidimas, nes jame nurodyta, kad reikės pasirašyti pakeistą darbo sutartį: „Teismas pripažino, kad mano pravaikšta buvo priverstinė, tai reiškia, kad grįžtu į tas pačias sąlygas su ta pačia sutartimi, apie jokį sąlygų pakeitimą nuo pirmos dienos kalbos neturėtų būti <…>, o jeigu nori keisti darbo sąlygas, Skaityti toliau: “Teismo diagnozė Karoliniškių poliklinikai“

Kaip baigti kyšininkavimą sveikatos sektoriuje? Diskusija TILS, 2012 04 12, I dalis

Kaip rodo “Transparency International“ atliekamas tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis“,  jau keletą metų sveikatos sapsaugos sektorių didžioji dalis Lietuvos gyventojų laiko korumpuočiausiu. Lietuvos medicinos studentų asociacija, Europos studentų teisininkų asociacijos Mykolo Riomerio universiteto filialas ir “Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) organizavo viešą diskusiją apie tai, kaip spręsti kyšių gydymo įstaigose problemą. Diskusijos fragmentai transliuoti 2012 04 19 laidoje “Žmonės ir idėjos“.

Sergejus Muravjovas, “Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas: Laba diena. <….> Labai malonu matyti jūsų čia teik daug susirinkusių. Tema be galo svarbi, šios diskusijos tikslas yra suprasti, kaip galėtume išspręsti kyšininkavimo problemą sveikatos apsaugos sektoriuje, kad sprendimas būtų tinkamas ir gydytojų atstovams, ir pacientams.

Jau daug metų, mano manymu, esame aklavietėje, apie tai šnekama, kartais, man atrodo, bijoma apie tai kalbėti, o realių pokyčių nesimato, nes pagal paskutinę Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) neseniai atliktą tyrimą 60 proc. žmonių kalba apie tai, kad jiems arba jų šeimos nariams teko bent sykį atsidėkoti gydytojui už suteiktą paslaugą.

Maža to, beveik pusė jų kalba apie tai, kad nuo tokio atsilyginimo jų manymu iš tiesų priklauso ir paslaugos kokybė. Įdomiausia, kad tik 12 procentų iš apklaustųjų kalba apie tai, kad jie iš gydytojo suprato, jog tokį atsilyginimą reikia duoti. Didžioji dauguma tai daro savo noru ir supranta iš kitų pacientų, suprask, nori atsidėkoti. Galbūt bijo, kad kitaip negaus tinkamos paslaugos.

Todėl akivaizdu, kad pati problema yra gan sudėtinga, ir labai svarbu, kad mes su jumis šiandien suprastume,  kaip galima padaryti  kad ir nedidelį žingsnį į priekį, ir galbūt šiek tiek geriau susitarti, ką iš tiesų galima būtų padaryti ir kaip mes tai galime padaryti kartu.

Būtent dėl to sukvietėme į šią diskusiją gydytojų atstovus, kitų institucijų  žmones, kurie, tikiu, turi savo nuomonę, gali pasakyti ne tik diagnozę, bet ir pasiūlyti vieną ar kitą sprendimą, nes šiuo atveju tikslas yra diskutuoti konstruktyviai, suprasti, kaip galime susitarti dėl vieno ar kito žingsnio, nes tikiu, kad bet koks pasiūlymas turi atsirasti iš vidaus, negali primesti sveikatos apsaugos atstovams sprendimo, kuris gali atrodyti tinkamas žmonėms iš išorės.

Noriu visų jūsų įsitraukimo į šią diskusiją. Todėl jums leidus pristatysiu diskusijos pirminius dalyvius, nes diskusijoje dalyvaujate ir visi jūs. Ponas Dainius Pūras [medicinos mokslų daktaras, vaikų ir paauglių psichiatras, VU Medicinos fakulteto profesorius, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys], Martynas Marcinkevičius [ Sveikatos apsaugos ministro patarėjas, Liberalų ir centro sąjungos narys, gydytojas psichiatras, visuomenės sveikatos vadybininkas], Rasa Terbetienė [Pacientų saugosinovacijų ir kokybės fondo valdybos pirmininkė, šeimos gydytoja].  Liutauras Labanauskas [Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas, LSMU profesorius, Vaikų ligų klinkos Vaikų gastroenterologijos ir Vaikų onkohematologijos sektorių vadovas] ir Laimutis Paškevičius [Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas] prisijungs šiek tiek vėliau <….>

Jie kalbės 30-40  min, kiekvienas po 5-7 minutes, o po to mes tikimės konstruktyvios diskusijos iš visų jūsų. Turime ne vien gydytojus, sveikatos apsaugos sektoriaus atstovus, bet ir nemažai jaunų žmonių, studentų medikų, kurie kelias dienas iš eilės Kaune ir Vilniuje diskutavo apie tai, kaip jiems atrodo galima būtų išspręsti šitą problemą, todėl tikiu, kad tikrai smagiai praleisime pusantros valandos ir galbūt turėsime šiokį tokį rezultatą. Dainiau, perduodu žodį Jums.

Dainius Pūras, medicinos mokslų daktaras, vaikų ir paauglių psichiatras, VU Medicinos fakulteto profesorius, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys: Ačiū. Pabandysiu prisidėti prie diskusijos, tikiuosi, konstruktyvios.

Manau, kad visi sistemos dalyviai turėtų būti atsakingi už sistemos kokybę. Šis reiškinys, apie kurį šiandien šnekam, mano nuomone, ir esu skaitęs nemažai studijų – mūsų regiono sveikatos apsaugos sistema intensyviai tyrinėjama, yra daug studijų parašyta apie tai kaip vyksta ne de jure, o de facto, sveikatos apsaugos paslaugų teikimo ir gavimo procesas, tai, mano nuomone, ir daugelio ekspertų nuomone, šis reiškinys negali būti analizuojamas atsietai nuo bendro sveikatos apsaugos sistemos ir netgi bendros mūsų visuomenės krizės konteksto.

Kalbant apie sveikatos sistemą, tai viena iš tvirčiausių tokių tvirtovių, jau 22 metai sunkiai pasiduodanti turinio permainoms. Aš nekalbu apie fasadą, aš kalbėčiau apie taip vadinamą neo-techno-feodalinę sistemą, fasadas vis labiau modernizuojamas, o paslaugų turinys… ne turinys, o santykiai tarp paslaugų gavėjų ir tiekėjų lieka, sakyčiau, su mažiausiai dviem realybėm – viena aprašyta dokumentuose gausiuose, o kita – kasdieniniame gyvenime. Skaityti toliau: “Kaip baigti kyšininkavimą sveikatos sektoriuje? Diskusija TILS, 2012 04 12, I dalis“

Kaip baigti kyšininkavimą sveikatos sektoriuje? Diskusija TILS, 2012 04 12, II dalis

Kaip rodo “Transparency International” atliekamas tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis“,  jau keletą metų sveikatos sapsaugos sektorių didžioji dalis Lietuvos gyventojų laiko korumpuočiausiu. Lietuvos medicinos studentų asociacija, Europos studentų teisininkų asociacijos Mykolo Riomerio universiteto filialas ir “Transparency International” Lietuvos skyrius (TILS) organizavo viešą diskusiją apie tai, kaip spręsti kyšių gydymo įstaigose problemą. Diskusijos fragmentai transliuoti 2012 04 19 laidoje “Žmonės ir idėjos”.

I diskusijos dalį skaitykite čia.

Liutauras Labanauskas, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas, LSMU profesorius, Vaikų ligų klinkos Vaikų gastroenterologijos ir Vaikų onkohematologijos sektorių vadovas: Aš dėl priemokų noriu pasakyti. Čia visi diskutuoja, priemokos priemokos priemokos. Ir staiga atsiranda pasiūlymai: litas už receptą, penki litai dar už kažką. Nu tai… juokingai net skamba. Kam tokias priemokas išvis vesti, jų adminsitravimas bus brangesnis, negu pati priemoka.

Iš kitos pusės, mes pabandėm išsiaiškinti, mūsų kaimynai latviai įvedė tokias priemones – atsisako jų. Todėl Skaityti toliau: “Kaip baigti kyšininkavimą sveikatos sektoriuje? Diskusija TILS, 2012 04 12, II dalis“

Graikija: žmonės už skaičių

Graikija gavo pirmąją 7,5 mlrd. eurų išmoką iš antrojo vadinamosios tarptautinės pagalbos paketo.  Pinigai iš  euro zonos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ateina kaip paskola ir yra skirti tik atsiskaityti su valstybės kreditoriais. Paskola skiriama Graikijai įsipareigojus radikaliai mažinti valstybės išlaidas ir pertvarkyti ekonomiką.  

hatzistefanou-kitidi
K. Kitidi ir A. Chatzistefanou Debtocracy nuotr.

Kokia tai skola, kurią visuomenė turi išpirkti mokėdama kainą, kuri gali būti nepakeliama – atsakymo į šį klausimą ieško visuomenės lėšomis sukurto filmo “Skolokratija”  (“Debtocracy”, 2011) autoriai. Filme aptariama, kas yra neteisėta skola (angl. odious debt), kaip valstybės skolos krizė spręsta Argentinoje ir Ekvadore, svarstomas tarptautinio investicinio banko Goldman Sachs vaidmuo Graikijos skolos istorijoje bei visuomeninio valstybės skolos audito idėja. Pokalbį su viena filmo autorių Graikijos žurnaliste Katerina Kitidi pradėjome nuo klausimo, kaip valstybės skolos krizė pakeitė jos gyvenimą. 

Buvau interneto naujienų portalo vyriausioji redaktorė. Praeitais metais palikau šį darbą. Pradėjau dirbti kaip nepriklausoma žurnalistė, nes manau, kad taip turėsiu laiko baigti dokumentinį filmą. Kuriame jį kartu su kolega Aris Chatzistefanou. Filmas vadinasi „Katastroika“ („Catastroika“ 2012). Jis pasakoja apie privatizaciją ir kainų reguliavimo panaikinimą įvairiose vadinamojo išsivysčiusio pasaulio šalyse.

Kad galėčiau įgyvendinti šį sumanymą, kurį laikau labai svarbiu sau ir visai graikų visuomenei, turėjau palikti savo  darbą. Pranešinėti naujienas –  tai jas išgyventi. Skaityti toliau: “Graikija: žmonės už skaičių“

ACTA ir laisvi informacijos mainai. Diskusija. Meno avilys, Mediateka, 2012 02 08 (tekstas)

(sutrumpintą diskusijos tekstą galite rasti Bernardinuose )

Lina Černiauskaitė, Meno avilys: Labas vakaras visiems, ir dalyviams, ir žiūrovams, auditorijai. Susitinkame Meno avilio Mediatekoje, tai organizacija kuri užsiima kino edukacija ir kitokiais, daugiausiai su kinu susijusiais, projektais, taip pat rengiame viešas diskusijas, renginius, peržiūras. Šiandien kviečiame diskutuoti apie tarptautinį susitarimą ACTA, kuris skirtas kovai su klastotėmis ir piratavimu. Jis liečia kelias sritis – farmaciją, mediciną, žemės ūkį, GMO patentus, taip pat ir skaitmeninę erdvę, kuriai ir skirsime daugiausiai dėmesio šioje diskusijoje.

Norėčiau pristatyti diskusijos dalyvius. Teisingumo ministro patarėjas Tomas Baranovas, Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vyriausioji specialistė Gyta Berasnevičiūtė, Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktorė Rasa Adomaitienė, Piratų partijos judėjimo atstovas, IT tinklaraščio topzone.lt autorius Justinas Mikalauskas, architektas, kūrėjas Justas Ingelevičius, stop-acta.lt visuomeninio judėjimo atstovė Justina Naujokaitytė, intelektinės teisės specialistai, advokatas dr. Stasys Drazdauskas ir teisininkė Dina Adomavičiūtė bei žurnalistas, rašantis autorinių teisių, intelektinės nuosavybės klausimais Gediminas Gasiulis.

Kaip žinote, Lietuva neseniai, sausio mėnesį, pasirašė ACTA kartu su daugeliu kitų šalių Japonijoje.  Vienas iš diskusinių klausimų – visuomenė mažai arba visai nežinojo apie šio susitarimo rengimą ir pasirašymo faktą. Pirmo klausimo norėčiau paklausti Skaityti toliau: “ACTA ir laisvi informacijos mainai. Diskusija. Meno avilys, Mediateka, 2012 02 08 (tekstas)“

Taip jie tapo menu

Pogrindžio muzikos kūrėjas Andrius Vyšniauskas savo kūrinyje “Naktį kviečia miškai“ tarp kitų citatų ir puikių garsų naudoja citatas iš laidos “Žmonės ir idėjos“ apie tamsą (etnologė Valerija Jankūnaitė) ir Dievo poreikio nebuvimą (dr.Jonas Dagys). Galima pasiklausyti čia Andrius Vyšniauskas (Ukmergė) – pogrindžio menininkas, kultūros renginių organizatorius, multimedijų specialistas. Daugiau jo kūrinių galite išgirsti  oro grotuve. Skaityti toliau: Taip jie tapo menu

ACTA ir laisvi informacijos mainai. Diskusija. Meno avilys, Mediateka, 2012 02 08.

Dalyvauja Teisingumo ministro patarėjas Tomas Baranovas, Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vyriausioji specialistė Gyta Berasnevičiūtė, Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktorė Rasa Adomaitienė, Piratų partijos judėjimo atstovas, IT tinklaraščio topzone.lt autorius Justinas Mikalauskas, architektas, kūrėjas Justinas Ingelevičius, stop-acta.lt visuomeninio judėjimo atstovė Justina Naujokaitytė, intelektinės teisės specialistai dr. Stasys Drazdauskas ir  Dina Adomavičiūtė bei žurnalistas Gediminas Gasiulis. Diskusiją moderuoja Lina Černiauskaitė (Meno avilys). http://soundcloud.com/udra/vn860036 Diskusijos tekstas https://zmonesiridejos.wordpress.com/2012/03/01/acta-ir-laisvi-informacijos-mainai-diskusija-meno-avilys-mediateka-2012-02-08-tekstas/#comments Skaityti toliau: ACTA ir laisvi informacijos mainai. Diskusija. Meno avilys, Mediateka, 2012 02 08.