TATENA ekspertai: kurkite kapinyno strategiją ir neslapukaukite

Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai ragina Lietuvą parengti integruotą ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo strategiją. Ekspertų misiją inicijavo Lietuvos Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūra (RATA). Misijai vadovavęs dr. Robertas Chaplow po susitikimo su Lietuvos specialistais Energetikos ministerijoje davė interviu laidai “Žmonės ir idėjos“.  Pokalbyje dalyvavo Vaida Pilibaitytė (CEU, VDU, Baltijos aplinkos forumas), kurios mokslinių interesų sritis – viešasis atominės energetikos diskursas energetinio saugumo kontekste. 

Atominių atliekų plokštelė – ilgai groja, brangiai kainuoja

Ilgaamžės radioaktyvios atliekos – atominėje elektrinėje panaudotas branduolinis kuras (PBK) ir viskas, kas lietėsi su reaktoriumi. Lietuva kol kas neturi sprendimo, kur laidoti PBK ir kitas ilgaamžes radioaktyvias atliekas, tarp  jų ir Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) naudotą grafitą. Skaityti toliau: “TATENA ekspertai: kurkite kapinyno strategiją ir neslapukaukite“

Baltarusijos antibranduolinio judėjimo lyderis M.Ulasievičius apie Astravo atominę elektrinę

Baltarusijos prezidentą į teismą dėl Astravo atominės elektrinės bandęs paduoti Mikalajus Ulasievičius (Mikalai Ulasevich) ragina Lietuvos visuomenę kartu priešintis trijų atominių elektrinių regione statybai. Baltarusijoje aktyvistui iškeltas ieškinys, namuose atlikta krata, o internete pasirodė straipsnis, kuriame jam netiesiogiai grasinama.

Milicija mieste, pastatą apsupęs OMON-as, grupėmis suvežti nepažįstami žmonės, susirinkusiems miestiečiams trukdoma patekti į vidų, o patekus – kalbėti – taip M.Ulasievičius prisimena planuojamos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos „svarstymą su visuomene“ Astrave.

Opozicinės Baltarusijos Jungtinės pilietinės partijos narys M.Ulasievičius yra visuomeninio judėjimo „Astravo elektrinė – nusikaltimas“ lyderis.

Kokia padėtis Astrave?

Naujausios žinios apie elektrinės statybą Astrave mūsų nedžiugina. Pasirašyta Baltarusijos ir Rusijos sutartis liudija, kad šis projektas iš tiesų „stumiamas“, yra pavojus, jog jis bus įgyvendinamas. Buvo laikas, kai viskas buvo aprimę, bet šiandien faktas lieka faktu – Rusija duoda pinigus, vadinasi, projektas gali būti realizuotas. Tai liūdina.

Kokie bus mūsų veiksmai? Skaityti toliau: “Baltarusijos antibranduolinio judėjimo lyderis M.Ulasievičius apie Astravo atominę elektrinę“

Švedų geologas dr. Nils-Axel Mörner kritikuoja giluminio radioaktyvių atliekų kapinyno idėją

Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūros (RATA) atstovai teigia, kad švedų suprojektuotas giluminis kapinynas – sprendimas, pasaulyje pripažįstamas geriausiu. Tačiau Švedijoje dėl jo vyksta diskusijos.

Švedijos atominės pramonės įmonė SKB kovo 16 d. kreipėsi į Švedijos branduolinio saugumo agentūrą prašydama leidimo giluminiam ilgaamžių radioaktyvių atliekų kapinynui Foršmarke (Forsmark) prie Baltijos jūros, 125 km nuo Stokholmo, maždaug 540 km nuo Klaipėdos.

Pagal Švedijos įstatymus, už radioaktyvių atliekų tvarkymą atsako atominė pramonė, saugumo reikalavimus formuluoja ir priežiūrą vykdo valstybinė institucija bei nevyriausybinė organizacija. Atliekų laidojimo 500 m gylyje projekto (KBS) vystymas ir pasiruošimo darbai truko ilgiau kaip 30 m. Nevyriausybinė Švedijos branduolinių atliekų priežiūros organizacija (MKG) ruošiasi pasinaudoti savo teise blokuoti leidimo išdavimą. MKG atstovų teigimu, įmonė negali užtikrinti saugumo.

Giluminiam atliekų laidojimui nepritaria ir švedų geologas, geofizikas dr. Nilsas Akselis Miorneris (Nils-Axel Mörner). Geologo teigimu, švedų ir iš jų perimta suomių giluminio kapinyno KBS-3 koncepcija paremta klaidinga prielaida, kad kapinynas bus žemo seisminio aktyvumo vietoje ir kad geologinė situacija nesikeis ateinančius 100 tūkst. metų.

Savo pranešime Seime vykusioje konferencijoje „Atominės energetikos iššūkiai aplinkai, sveikatai, ekonomikai ir teisei“ kalbėjote, kad ieškant sprendimų kaip laidoti atominės elektrinėse panaudotą branduolinį kurą ir skaičiuojant seisminių įvykių tikimybę reikia atsižvelgti ne tik į seismologinius duomenis, bet ir paleoseismologinius (paleoseismologija – mokslas, nustatantis tolimoje praeityje vykusius seisminius įvykius pagal uolienas – A.Č.).

Būtent. Seismologų duomenys geriausiu atveju siekia 100 metų, o dažniausiai – tik keletą dešimtmečių. Paleoseismologų duomenys – 12 tūkstančių metų. Jie padeda susidaryti daug aiškesnį vaizdą apie žemės gelmes. Ypač kai kalbame apie laiką, kurio reikia radioaktyvioms atliekoms saugoti – tai 100 tūkstančių metų.

Kaip geologas galiu pamatytį seisminį įvykį „įrašytą“ į  uolienas tik tokiu atveju, Skaityti toliau: “Švedų geologas dr. Nils-Axel Mörner kritikuoja giluminio radioaktyvių atliekų kapinyno idėją“

I.Phipia apie Gruzijos socialinę revoliuciją, sumažėjusią korupciją, mokyklas be pinigų ir roko muziką

Iraklis Phipia – Gruzijos roko grupės “Efemera“ muzikantas, diplomuotas fizikas, vienas iš jaunų žmonių, aktyviai dalyvavusių vadinamoje Rožių revoliucijoje 2003 m. Įsitraukęs į aktyvizmą, aštuonerius metus dirbęs jaunimo nevyriausybinėse organizacijoje ir organizavęs rinkimus studentų savivaldoje, kuri Gruzijoje tiesiogiai susijusi su politine šalies sistema, I.Phipia šiandien dirba švietimo srityje. Lietuvon atvyko į mėgstamiausios grupės „30 Seconds to Mars“ koncertą. Interviu transliuotas 2011 11 16 laidoje. 

Jūsų klausysis žmonės, kuriems žodžiai „revoliucija“ ir „karas“ reiškia „labai seniai“ arba „labai toli“. Ką žodis “revoliucija“ reiškia Jums?

Iš pradžių – euforija. Dabar ji jau praėjo. Tada, 2003-aisiais, prieš Rožių revoliuciją, reikėjo permainų. Jos įvyko – visur, ir vyriausybėje, ir daugelyje kitų sričių.

Kaip pavadinti dabartinę situaciją? Sunku pasakyti, nes žmonės skirtingai vertina. Yra patenkintų, yra nepatenkintų, yra manančių, kad Rožių revoliucija gerai, yra sakančių, kad po jos jiems gyventi pasidarė sunkiau.

Kai kalbame apie socialinę revoliuciją, nes tai – socialinė revoliucija, negali būti kokio nors vieno žodžio, vieno termino, kuriuo apibūdintume tai, kas vyksta. Tai, kas revoliucija vadinta prieš šimtą metų, gal ne visai tinka mūsų Rožių revoliucijai, nes ji ir dabar tęsiasi. Rožių revoliucija – tai reformos, visiškas mentaliteto keitimas.

Pavyzdžiui, dabar žmonės įprato vaikščioti saugiai, įprato, kad visada yra vanduo ir elektra. Jeigu dabar tiekimas sutrinka, žmonės priima tai kaip stresą, kaip katastrofą. Skaityti toliau: “I.Phipia apie Gruzijos socialinę revoliuciją, sumažėjusią korupciją, mokyklas be pinigų ir roko muziką“

J.Rigi apie Iraną, “bardaką“, naujas žinių bendruomenes, nacionalizmo pabaigą ir vaizduotės galią

Jakob Rigi – antropologas, kairysis intelektualas, devintajame dešimtmetyje pasitraukęs iš Irano į Vakarų Europą.  Yra parašęs knygą „Posovietinis chaosas: smurtas ir nusavinimas Kazachstane“ („Post-Soviet Chaos: Violence and Dispossession in Kazakhstan“, 2002, London: Pluto Press), šiuo metu dėsto Centrinės Europos universitete (CEU) Budapešte. Demos kritinės minties instituto surengtoje metinėje Naujosios Kairės 95 konferencijoje J.Rigi skaitė pranešimą apie nacionalizmą kaip praeities reiškinį. Pokalbį J.Rigi pradėjo nuo minties, kad kairumas Rytų Europoje – kebli sąvoka, ypač kalbant apie partinę sistemą.

 „Kairiosios“ partijos čia yra persitvarkiusios anų laikų valdančiosios partijos. Žmonės, kurie čia save vadina „kairiaisiais“, sovietiniais laikais buvo partijos nariais, tuo metu jie buvo valdančioji klasė, turėjo privilegijas ir išnaudojo kitus žmones. Lenkijoje yra dvi dešiniosios partijos, kildinančios save iš “Solidarumo“. „Solidarumas“ buvo masinis darbininkų judėjimas, kurį užvaldė tarptautinė ir lenkiškoji buržuazija. Šiai situacijai labai tinka žodis “simuliakras“.

Politika dabar keistas dalykas – niekas nebėra savo vietoje. Buvusios valdančiosios klasės atstovai gali save vadinti socialistais, o šiandieninė kapitalizmą ginanti valdančioji klasė atėjo į valdžią per darbininkų klasės judėjimą ir kildina save iš jo.Viskas susipainioję.

Ar jauni Rytų Europos kairieji, kuriuos sutikote Vilniuje, sugeba analizuoti situaciją neužstrigdami simuliakruose?

Per pastaruosius 30-40 metų įvyko daug esminių, visą pasaulį palietusių permainų. Jos transformavo objektyvųjį suvokimą. Mums reikia naujos paradigmos, naujų sampratų, kad galėtume analizuoti, kas vyksta.

Jauni kairiųjų pažiūrų žmonės turi puikią galimybę iš naujo apibrėžti tikrovę ir ideologinę programą, nes esame situacijoje, kai senoji kairė, tiek socialdemokratinė, tiek stalinistinė, yra bankrutavusios. Jau žinome, kad centralizuotas planavimas neveikia. Paaiškėjo, kad netgi socialdemokratija neveikia.

Visiškai bankrutavo ir dešiniosios krypties programa – neoliberalizmas. Skaityti toliau: “J.Rigi apie Iraną, “bardaką“, naujas žinių bendruomenes, nacionalizmo pabaigą ir vaizduotės galią“

A.Bartas apie pasaulinį kyšių žemėlapį bribespot.com

Davėte kyšį? Praneškite apie tai visam pasauliui, anonimiškai, tik konkrečiai – sušukimas “Vyriausybė korumpuota!“ bus ištrintas. 100 litų gydytojui Kaune “už operaciją“ ir 10 litų naktinei slaugytojai, 70 eurų policininkui Belgrade, 350 eurų “parama“ Slovakijos mokykloje – šias istorijas rasite kyšių žemėlapyje  bribespot.com.  Vieno iš svetainės kūrėjų vilniečio verslininko Arto Barto teigimu,  žemėlapis leis žmonėms pareikšti savo protestą, o institucijoms –  aiškiau pamatyti korupcijos priežastis ir jas šalinti. Globaliame kaime viešas sugėdinimas gali būti veiksmingesnis už bausmę – kam malonu matyti savo ligoninę, universitetą ar policijos skyrių aplipusius kyšiais pasaulio akivaizdoje. Interviu transliuotas 2011 07 20 laidoje.

Kaip gimė bribespot.com?

Labai intensyviai dirbome savo komerciniuose projektuose ir nusprendėme, kad atėjo laikas šiek tiek pailsėti. Viena iš poilsio formų buvo nuvažiuoti į Taliną pabendrauti su bendraminčiais renginyje (Garage48), skirtame  žmonėms, kurie gyvena „start up“ gyvenimą, turi daug verslo idėjų, kuria naujus verslus…

Kas yra „start up“ gyvenimas?

Nežinau, kaip šitą žodį išversti į lietuvių kalbą, šia prasme lietuvių kalba ydinga, dar neradome gero atitikmens. „Startup‘as“ yra verslas, kuris pradedamas nuo nulio, Skaityti toliau: “A.Bartas apie pasaulinį kyšių žemėlapį bribespot.com“

D.Radzevičiaus pozicija dėl alkoholio reklamos žiniasklaidoje

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius – vienas iš žiniasklaidos, reklamos ir alkoholio pramonės atstovų susitikimo dalyvių. D.Radzevičiaus teigimu, jo parašas po raštu Seimo pirmininkei dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo atsirado su jo sutikimu, bet jam neskaičius teksto – tuo metu Žurnalistų sąjungos pirmininkas buvo užsienyje, pasirašymas derintas telefonu. Savo poziciją D.Radzevičius išsakė gegužės 18 d. laidoje.

Kadangi Lietuvos žurnalistų sąjunga dirba gindama žurnalistų teises, mūsų pozicija yra susijusi pirmiausiai su realiu įstatymo veikimu žiniasklaidos rinkoje, tai yra, kiek nuo to pagerės arba pablogės žurnalistikos padėtis.

Šiandien pasakyti būtų labai sudėtinga apie pačios žurnalistikos kokybę, bet viena problema šio įstatymo taikymo yra akivaizdi –  kol kas, kaip teigia Radijo ir televizijos komisija ar Radijo ir televizijos asociacijos ir kai kurių kitų organizacijų atstovai, lieka neišspręstas klausimas, jog uždraudus reklamą žiniasklaidos priemonėse [draudimas] bus taikomas visoms žiniasklaidos priemonėms vienodai.

Kitaip tariant, jeigu rinkoje, ypač TV rinkoje, veikiantys žaidėjai, kurie transliuoja iš kitų šalių ir savo programas skleidžia Lietuvoje, nebus priversti uždrausti šitos reklamos transliavimo ir turės privalumą rinkoje, Skaityti toliau: “D.Radzevičiaus pozicija dėl alkoholio reklamos žiniasklaidoje“

Dr. Aurelijus Veryga apie informacijos blokadą ir bandymus atšaukti alkoholio reklamos draudimą

Seimo narys Vitas Matuzas (TS-LKD) ir trylika jo kolegų Seime pateikė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio pataisą, kuria būtų atšaukiamas 2012 m. sausio 1 d. turėjęs įsigalioti draudimas reklamuoti alkoholį visuomenės informavimo priemonėse ir ant išorinių stendų. Po raštu Seimo pirmininkei dėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimo greta alkoholio gamintojų ir reklamos agentūrų atstovų – šešių žiniasklaidos įmones ir žurnalistus atstovaujančių organizacijų vadovų parašai.

Kaip vyksta viešoji diskusija, kai žiniasklaidos, kuriančios šiai diskusijai erdvę, interesai sutampa su alkoholio gamintojų interesais?

Sakyčiau, kad ji visai nevyksta  Vienoje diskusijoje su Seimo nariu Vitu Matuzu tiesiai ir pasakiau – teigiama, kad registruotomis įstatymo pataisomis siekiama paskatinti diskusiją, bet matau, kad yra atvirkščiai – niekas nesiruošia jos skatinti.

Dar daugiau, paieškojau pranešimų spaudai ir pasižiūrėjau, kas buvo rašoma apie žiniasklaidos ir alkoholio gamintojų susitikimus. Daug kur skamba tokie teiginiai, kad [alkoholio pramonės atstovai] negali pasakoti kažko daugiau, nes susitikimas „nebuvo spaudai“. Kaune vyko susitikimas su studentais, organizuota diskusija, portalui, kuris buvo prieš tai paskelbęs informaciją apie tą diskusiją, buvo liepta ją išimti, buvo parašyta taip – „gavome nurodymą iš viršaus“. Skaityti toliau: “Dr. Aurelijus Veryga apie informacijos blokadą ir bandymus atšaukti alkoholio reklamos draudimą“

Medijų menininkas Udo Noll apie ateities radiją, ištrintas erdves ir atidų slampinėjimą

UdoVarpai, kvietimas melstis, varlių choras, upelis miške, vaikai Kopenhagoje – tokie garsai penktadienį, gegužės 13 d., papildė internetinio projekto radio aporee garsų žemėlapį. Dabar jame tiek pasaulio garsų, kad be pertraukos galima būtų klausytis pustrečios savaitės. Galima klausytis dienos, metų laiko, miesto, pasaulio šalies, temos, galima klausytis kaip radijo, o galima įkelti ir savo įrašytų aplinkos garsų. Sumanymo autorius, Berlyne gyvenantis menininkas Udo Noll sako kasdien išklausantis per parą žmonių į žemėlapį sudėtus garsus – jam tai geriausia pasaulio naujienų laida. Pasaulio garsų radijas – vienas iš antrą dešimtmetį kuriančio menininko kūrinių, jungiančių erdves ir trinančių ribas tarp „ten“ ir „čia“, tarp to, kas buvo ir kas išgalvota.  Kalbėjomės Taline, kur Udo vedė kūrybines dirbtuves iš garso bei architektūros įvykių ciklo „Tuned City“.

[Keli ankstesni] mano darbai  buvo susiję su garsais ir su galimybe dirbti tinkle – tiek technologijų, tiek bendruomenės prasme. Bendruomenės, kurios neriboja vieta ir laikas. Dabar tai jau įprasta, bet tais laikais tai buvo įdomi patirtis – kokias formas, kokius įrankius tokiam bendravimui galima sukurti. Mane domino tinklaveika, taip pat domino ir mokslinis radijo aspektas. Tos dvi sritys susijungė, ir garsas man tapo labai svarbus. O galbūt susidomėjimas garsu ateina dar iš seniau.

Papasakosiu trumpą istoriją iš savo vaikystės. Užaugau mažame kaime, ten kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio vienuolikta valandą skambėdavo bažnyčios varpai, o dar kaime veikė radijas. Mano teta, seniūno padėjėja, buvo tos sistemos operatorė. Ji kasdien skaitė kaimo žinias – kas švenčia gimtadienį, kas mirė, kas tuokiasi, ar vyks kaimo vyrų choro repeticija, ar visos vietinių ūkininkų karvės sveikos ir panašiai. Vietinės reikšmės dalykai, kuriuos galėtum rasti mažame laikraštyje. O mes turėjome radiją.

Iš pradžių Skaityti toliau: “Medijų menininkas Udo Noll apie ateities radiją, ištrintas erdves ir atidų slampinėjimą“

Attila Mong apie tylos protestą eteryje, spaudos laisvę ir pelno nesiekiančią žurnalistiką

Protestuodamas prieš naująjį Vengrijos žiniasklaidos įstatymą,  žurnalistas Attila Mong kartu su laidos redaktoriumi Vengrijos visuomeninio radijo“MR1-Kossuth” laidos „180 minučių“ tiesioginės transliacijos metu paskelbė tylos minutę. Iš karto po to radijo vadovybė suspendavo žurnalisto darbą radijuje ir pradėjo drausminę bylą.

Vengrijoje iki šiol nėra žiniasklaidos savireguliacijos sistemos. Žurnalisto teigimu, į jo raginimus tokią sistemą kurti žurnalistai ir leidėjai reaguodavę kaip į siūlymus save cenzūruoti – esą, kam to reikia. Taisyklė, kad ten, kur nesusikuria efektyvi savireguliacija, gali atsirasti valdžios organizuota spaudos laisvę  pernelyg varžanti žurnalistų priežiūros sistema,  pasitvirtino – Vengrijos parlamentas, kuriame daugumą sudaro dešiniosios partijos Fides nariai, pernai gruodį priėmė naują Žiniasklaidos įstatymą, kurį  tarptautinės žurnalistų organizacijos kritikuoja už didelės politinės žiniasklaidos kontrolės įtvirtinimą, įpareigojimą žurnalistams atskleisti šaltinius,  neproporcingas baudas už pažeidimus, kurie įstatyme neapibrėžti konkrečiai, sudarant sąlygas kontrolieriams piktnaudžiauti savo galia. Interviu transliuotas 2011 05 04 laidoje.

Kaip tapote žurnalistu?

Žurnalistu norėjau būti dar vaikystėje. Norėjau būti sporto žurnalistas – labai domėjausi sportu. Pradėjau studijuoti 1988 m., tai buvo dar komunistiniai laikai. Buvau labai jaunas, dvidešimt vienerių, bet jau mačiau, kad tokioje visuomenėje normaliai žurnalistu dirbti neįmanoma. Mečiau tą sumanymą, studijavau verslą, dvejus metus mokiausi Paryžiuje. Grįžęs pradėjau dirbti reklamoje, tada vėl grįžo mintis, kad norėčiau būti žurnalistas. Buvo demokratijos pradžia, pradėjau studijuoti ir dirbti visuomeniniame radijuje. Laimei ar nelaimei turiu padidintą jautrumą neteisybei ir stiprų sugebėjimą pasipiktinti – pasipiktinu lengvai ir daug kuo. Neteisybė mane labai užgauna.

Tai sunkumų kelianti savybė, kartais daug paprasčiau būtų numoti ranka, bet – laimei ar nelaimei – turiu gyventi su savo charakteriu. Esu žurnalistas, nes supratau, Skaityti toliau: “Attila Mong apie tylos protestą eteryje, spaudos laisvę ir pelno nesiekiančią žurnalistiką“