2011 m. referendume italai 94 proc. balsų atmetė Silvio Berlusconi vyriausybės atominės energetikos planus. Italijoje tai buvo antrasis referendumas dėl atominės energetikos. Italijos aplinkos aktyvistė iš organizacijos „Legambiente“ dr. Monica Zoppè sako neabejojanti, kad paskutinis.
Skaityti toliau: “M. Zoppè: Italijoje tikrai atėjo atominės energetikos pabaiga“
Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Access Info Europe” (“Informacijos prieinamumas Europoje) griežtai kritikuoja atominės elektrinės koncesijos sutarties numatomas konfidencialumo išlygas kaip pažeidžiančias tarptautinę teisę bei Lietuvos įstatymus.
Kelių šimtų informacijos laisvės ekspertų tinklą beveik visose pasaulio valstybėse turinčios organizacijos vertinimu, sutartyje iš anksto numatomas teisės į informaciją ribojimas gali slopinti būtiną viešą diskusiją apie atominę energetiką.
Skaityti toliau: “Informacijos laisvės ekspertė: VAE koncesijos sutarties straipsnis 13.13 nepriimtinas“
Baltarusijos aplinkosaugininkė, antiatominio judėjimo Baltarusijoje koordinatorė, Astravo atominės elektrinės projekto visuomeninės ekologinės ekspertizės atsakingoji sekretorė ir visuomeninės Baltarusijos organizacijos „Ekodom“ vadovė narė Tatjana Novikova bei judėjimo „Astravo atominė elektrinė – nusikaltimas!“ lyderis, opozicinės Jungtinės pilietinės partijos narys Mikalajus Ulasievičius ketina teismui skųsti Lietuvos Migracijos departamento sprendimą neįleisti jų į Lietuvą.
Rugsėjo 26 d. pranešimus Seime vykusioje konferencijoje turėję skaityti aktyvistai pasienyje sužinojo, jog Lietuvoje jie įtraukti į nacionalinį „nepageidaujamų asmenų“ sąrašą.
Skaityti toliau: “Baltarusių aktyvistai ketina skųsti sprendimą neįleisti jų į Lietuvą“Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūros (RATA) atstovai teigia, kad švedų suprojektuotas giluminis kapinynas – sprendimas, pasaulyje pripažįstamas geriausiu. Tačiau Švedijoje dėl jo vyksta diskusijos.
Švedijos atominės pramonės įmonė SKB kovo 16 d. kreipėsi į Švedijos branduolinio saugumo agentūrą prašydama leidimo giluminiam ilgaamžių radioaktyvių atliekų kapinynui Foršmarke (Forsmark) prie Baltijos jūros, 125 km nuo Stokholmo, maždaug 540 km nuo Klaipėdos.
Pagal Švedijos įstatymus, už radioaktyvių atliekų tvarkymą atsako atominė pramonė, saugumo reikalavimus formuluoja ir priežiūrą vykdo valstybinė institucija bei nevyriausybinė organizacija. Atliekų laidojimo 500 m gylyje projekto (KBS) vystymas ir pasiruošimo darbai truko ilgiau kaip 30 m. Nevyriausybinė Švedijos branduolinių atliekų priežiūros organizacija (MKG) ruošiasi pasinaudoti savo teise blokuoti leidimo išdavimą. MKG atstovų teigimu, įmonė negali užtikrinti saugumo.
Giluminiam atliekų laidojimui nepritaria ir švedų geologas, geofizikas dr. Nilsas Akselis Miorneris (Nils-Axel Mörner). Geologo teigimu, švedų ir iš jų perimta suomių giluminio kapinyno KBS-3 koncepcija paremta klaidinga prielaida, kad kapinynas bus žemo seisminio aktyvumo vietoje ir kad geologinė situacija nesikeis ateinančius 100 tūkst. metų.
Savo pranešime Seime vykusioje konferencijoje „Atominės energetikos iššūkiai aplinkai, sveikatai, ekonomikai ir teisei“ kalbėjote, kad ieškant sprendimų kaip laidoti atominės elektrinėse panaudotą branduolinį kurą ir skaičiuojant seisminių įvykių tikimybę reikia atsižvelgti ne tik į seismologinius duomenis, bet ir paleoseismologinius (paleoseismologija – mokslas, nustatantis tolimoje praeityje vykusius seisminius įvykius pagal uolienas – A.Č.).
Būtent. Seismologų duomenys geriausiu atveju siekia 100 metų, o dažniausiai – tik keletą dešimtmečių. Paleoseismologų duomenys – 12 tūkstančių metų. Jie padeda susidaryti daug aiškesnį vaizdą apie žemės gelmes. Ypač kai kalbame apie laiką, kurio reikia radioaktyvioms atliekoms saugoti – tai 100 tūkstančių metų.
Kaip geologas galiu pamatytį seisminį įvykį „įrašytą“ į uolienas tik tokiu atveju, Skaityti toliau: “Švedų geologas dr. Nils-Axel Mörner kritikuoja giluminio radioaktyvių atliekų kapinyno idėją“
Žmonės ir idėjos 