Propagandinės Gudijos žinios parodė politikos analitiką, žurnalistą, vlogerį ir politinį kalinį Mikolą Dzedoką sumuštą suėmimo metu. Vaizdą galite rasti internete. Mikola studijavo pasaulio politiką ir ekonomiką VDU, buvo EHU studentas. Jis liko Gudijoje, nepasitraukė. Lukašenkos režimas jaučiasi nebaudžiamas ir kuria … Skaityti toliau: Lietuvos verslas renkasi: Lukašenka ar sąžinė
„Be vaivorykštės spalvų pasaulis pilkas ir skurdus. Mes didžiuodamiesi remiame vaivorykštę Rusijoje“, – teigia švedų iniciatyvos „Gyvenk ir leisk mylėti“ organizatoriai. Stokholmo olimpiniame stadione rudenį susirinkę du tūkstančiai švedų, plaikstantis vaivorykštės vėliavoms, sugiedojo Rusijos himną, o likus savaitei iki olimpinių žaidynių atidarymo, renginio vaizdo įrašą paviešino internete.
Skaityti toliau: “Rusijos himnu – už LGBT teises“
Tokią išvadą padarė Kanados Britų Kolumbijos universiteto teisės profesorius Joelis Bakanas, į korporacijų teisinį reguliavimą pažvelgęs iš psichologijos perspektyvos.
Psichopatija – sutrikimas, kurį turinčiam asmeniui būdingos paviršutiniškos emocijos ir ribotas arba neegzistuojantis atsakomybės jausmas, jis nėra empatiškas, negalvoja apie savo veiksmų pasekmes, nesirūpina kitų jausmais ir saugumu, nuolatos meluoja, siekia savo tikslo naudodamasis savo žavesiu ar grasindamas, manipuliuoja, nejaučia kaltės ir sąžinės graužimo, negali prisitaikyti prie socialinių normų ir laikytis įstatymų, yra įsitikinęs savo nebaudžiamumu.
Skaityti toliau: “J.Bakan: jei korporacija – asmuo, jai galima diagnozuoti psichopatinį sutrikimą“
Kas keletą metų demokratinės valstybėse vyksta sujudimas — rinkimai. Savivaldos, parlamentų, prezidentų. Nepasitenkinimas rinkimų rezultatais – demokratijos dalis. Priklausomai nuo politinės sistemos, galima numatyti, jog nepatenkintųjų bus bent pusė, o ten, kur sistema, kaip Lietuvoje, daugiapartinė, yra tikimybė, kad nepatenkintųjų bus dauguma.
Kaip piliečiai išnaudos savo nepasitenkinimą, priklauso nuo jų kūrybiškumo. Galima nepasitenkinimą rinkimų rezultatais paversti nepasitenkinimu rinkimais – jeigu jau tokia valdžia, tai geriau jokios, kam ta demokratija, duokite mums diktatorių arba karalienę. Galima prižiūrėti išrinktuosius, nuolatos viešai aiškintis jų elgesio motyvus ir išsakyti pastabas, šviesti juos ir ugdyti jų politinę atsakomybę, o jei nepavyksta – kitą kartą nebeišrinkti. Galima pasirinkti emigraciją, tikrą ar vidinę. Viena kraštutinių strategijų – kurti savo valstybę.
Skaityti toliau: “Valstybė kaip išeitis“
Baltijos valstybių sprendimą su finansų krize tvarkytis mažinant viešąsias išlaidas ir vykdant vadinamąją „vidinę“ devalvaciją vieni ekonomistai vadina sėkme, kiti – pavyzdžiu, kaip nereikia daryti. Iš trijų valstybių dėl krizės didžiausius nuostolius patyrė Latvija. Rygoje veikiančio Tarptautinio Baltijos ekonominės politikos studijų centro (BICEPS) vadovas, žurnalo “Baltic Journal of Economics“ redaktorius Alf Vanags turi paaiškinimą, kodėl Baltijos valstybės rinkosi būtent tokią politiką, kodėl nepaisant ekonomikos vystymosi šuolių ir ES paramos nelygybė šalyse pastaruosius dvidešimt metų didėja, o po krizės stebimas augimas pasižymi mažu užimtumo augimu.
Skaityti toliau: “Ekonomistas A.Vanags: Baltijos šalių politikams nelygybė nerūpi“
Baltarusijos aplinkosaugininkė, antiatominio judėjimo Baltarusijoje koordinatorė, Astravo atominės elektrinės projekto visuomeninės ekologinės ekspertizės atsakingoji sekretorė ir visuomeninės Baltarusijos organizacijos „Ekodom“ vadovė narė Tatjana Novikova bei judėjimo „Astravo atominė elektrinė – nusikaltimas!“ lyderis, opozicinės Jungtinės pilietinės partijos narys Mikalajus Ulasievičius ketina teismui skųsti Lietuvos Migracijos departamento sprendimą neįleisti jų į Lietuvą.
Rugsėjo 26 d. pranešimus Seime vykusioje konferencijoje turėję skaityti aktyvistai pasienyje sužinojo, jog Lietuvoje jie įtraukti į nacionalinį „nepageidaujamų asmenų“ sąrašą.
Skaityti toliau: “Baltarusių aktyvistai ketina skųsti sprendimą neįleisti jų į Lietuvą“
Graikija gavo pirmąją 7,5 mlrd. eurų išmoką iš antrojo vadinamosios tarptautinės pagalbos paketo. Pinigai iš euro zonos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ateina kaip paskola ir yra skirti tik atsiskaityti su valstybės kreditoriais. Paskola skiriama Graikijai įsipareigojus radikaliai mažinti valstybės išlaidas ir pertvarkyti ekonomiką.
Kokia tai skola, kurią visuomenė turi išpirkti mokėdama kainą, kuri gali būti nepakeliama – atsakymo į šį klausimą ieško visuomenės lėšomis sukurto filmo “Skolokratija” (“Debtocracy”, 2011) autoriai. Filme aptariama, kas yra neteisėta skola (angl. odious debt), kaip valstybės skolos krizė spręsta Argentinoje ir Ekvadore, svarstomas tarptautinio investicinio banko Goldman Sachs vaidmuo Graikijos skolos istorijoje bei visuomeninio valstybės skolos audito idėja. Pokalbį su viena filmo autorių Graikijos žurnaliste Katerina Kitidi pradėjome nuo klausimo, kaip valstybės skolos krizė pakeitė jos gyvenimą.
Buvau interneto naujienų portalo vyriausioji redaktorė. Praeitais metais palikau šį darbą. Pradėjau dirbti kaip nepriklausoma žurnalistė, nes manau, kad taip turėsiu laiko baigti dokumentinį filmą. Kuriame jį kartu su kolega Aris Chatzistefanou. Filmas vadinasi „Katastroika“ („Catastroika“ 2012). Jis pasakoja apie privatizaciją ir kainų reguliavimo panaikinimą įvairiose vadinamojo išsivysčiusio pasaulio šalyse.
Kad galėčiau įgyvendinti šį sumanymą, kurį laikau labai svarbiu sau ir visai graikų visuomenei, turėjau palikti savo darbą. Pranešinėti naujienas – tai jas išgyventi. Skaityti toliau: “Graikija: žmonės už skaičių“
(sutrumpintą diskusijos tekstą galite rasti Bernardinuose )
Lina Černiauskaitė, Meno avilys: Labas vakaras visiems, ir dalyviams, ir žiūrovams, auditorijai. Susitinkame Meno avilio Mediatekoje, tai organizacija kuri užsiima kino edukacija ir kitokiais, daugiausiai su kinu susijusiais, projektais, taip pat rengiame viešas diskusijas, renginius, peržiūras. Šiandien kviečiame diskutuoti apie tarptautinį susitarimą ACTA, kuris skirtas kovai su klastotėmis ir piratavimu. Jis liečia kelias sritis – farmaciją, mediciną, žemės ūkį, GMO patentus, taip pat ir skaitmeninę erdvę, kuriai ir skirsime daugiausiai dėmesio šioje diskusijoje.
Norėčiau pristatyti diskusijos dalyvius. Teisingumo ministro patarėjas Tomas Baranovas, Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vyriausioji specialistė Gyta Berasnevičiūtė, Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktorė Rasa Adomaitienė, Piratų partijos judėjimo atstovas, IT tinklaraščio topzone.lt autorius Justinas Mikalauskas, architektas, kūrėjas Justas Ingelevičius, stop-acta.lt visuomeninio judėjimo atstovė Justina Naujokaitytė, intelektinės teisės specialistai, advokatas dr. Stasys Drazdauskas ir teisininkė Dina Adomavičiūtė bei žurnalistas, rašantis autorinių teisių, intelektinės nuosavybės klausimais Gediminas Gasiulis.
Kaip žinote, Lietuva neseniai, sausio mėnesį, pasirašė ACTA kartu su daugeliu kitų šalių Japonijoje. Vienas iš diskusinių klausimų – visuomenė mažai arba visai nežinojo apie šio susitarimo rengimą ir pasirašymo faktą. Pirmo klausimo norėčiau paklausti Skaityti toliau: “ACTA ir laisvi informacijos mainai. Diskusija. Meno avilys, Mediateka, 2012 02 08 (tekstas)“
Dalyvauja Teisingumo ministro patarėjas Tomas Baranovas, Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vyriausioji specialistė Gyta Berasnevičiūtė, Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktorė Rasa Adomaitienė, Piratų partijos judėjimo atstovas, IT tinklaraščio topzone.lt autorius Justinas Mikalauskas, architektas, kūrėjas Justinas Ingelevičius, stop-acta.lt visuomeninio judėjimo atstovė Justina Naujokaitytė, intelektinės teisės specialistai dr. Stasys Drazdauskas ir Dina Adomavičiūtė bei žurnalistas Gediminas Gasiulis. Diskusiją moderuoja Lina Černiauskaitė (Meno avilys). http://soundcloud.com/udra/vn860036 Diskusijos tekstas https://zmonesiridejos.wordpress.com/2012/03/01/acta-ir-laisvi-informacijos-mainai-diskusija-meno-avilys-mediateka-2012-02-08-tekstas/#comments Skaityti toliau: ACTA ir laisvi informacijos mainai. Diskusija. Meno avilys, Mediateka, 2012 02 08.
Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai ragina Lietuvą parengti integruotą ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo strategiją. Ekspertų misiją inicijavo Lietuvos Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūra (RATA). Misijai vadovavęs dr. Robertas Chaplow po susitikimo su Lietuvos specialistais Energetikos ministerijoje davė interviu laidai “Žmonės ir idėjos“. Pokalbyje dalyvavo Vaida Pilibaitytė (CEU, VDU, Baltijos aplinkos forumas), kurios mokslinių interesų sritis – viešasis atominės energetikos diskursas energetinio saugumo kontekste.
Atominių atliekų plokštelė – ilgai groja, brangiai kainuoja
Ilgaamžės radioaktyvios atliekos – atominėje elektrinėje panaudotas branduolinis kuras (PBK) ir viskas, kas lietėsi su reaktoriumi. Lietuva kol kas neturi sprendimo, kur laidoti PBK ir kitas ilgaamžes radioaktyvias atliekas, tarp jų ir Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) naudotą grafitą. Skaityti toliau: “TATENA ekspertai: kurkite kapinyno strategiją ir neslapukaukite“
Žmonės ir idėjos 