Kategorija: politika

aplinka, mokslas ir technologijos, politika, visuomenėKomentarų: 2

Baltarusijos antibranduolinio judėjimo lyderis M.Ulasievičius apie Astravo atominę elektrinę

a. g.

Baltarusijos prezidentą į teismą dėl Astravo atominės elektrinės bandęs paduoti Mikalajus Ulasievičius (Mikalai Ulasevich) ragina Lietuvos visuomenę kartu priešintis trijų atominių elektrinių regione statybai. Baltarusijoje aktyvistui iškeltas ieškinys, namuose atlikta krata, o internete pasirodė straipsnis, kuriame jam netiesiogiai grasinama.

Milicija mieste, pastatą apsupęs OMON-as, grupėmis suvežti nepažįstami žmonės, susirinkusiems miestiečiams trukdoma patekti į vidų, o patekus – kalbėti – taip M.Ulasievičius prisimena planuojamos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos „svarstymą su visuomene“ Astrave.

Opozicinės Baltarusijos Jungtinės pilietinės partijos narys M.Ulasievičius yra visuomeninio judėjimo „Astravo elektrinė – nusikaltimas“ lyderis.

Kokia padėtis Astrave?

Naujausios žinios apie elektrinės statybą Astrave mūsų nedžiugina. Pasirašyta Baltarusijos ir Rusijos sutartis liudija, kad šis projektas iš tiesų „stumiamas“, yra pavojus, jog jis bus įgyvendinamas. Buvo laikas, kai viskas buvo aprimę, bet šiandien faktas lieka faktu – Rusija duoda pinigus, vadinasi, projektas gali būti realizuotas. Tai liūdina.

Kokie bus mūsų veiksmai? Skaityti toliau: “Baltarusijos antibranduolinio judėjimo lyderis M.Ulasievičius apie Astravo atominę elektrinę“

mokslas ir technologijos, politika, visuomenėParašykite komentarą

J.Rigi apie Iraną, “bardaką“, naujas žinių bendruomenes, nacionalizmo pabaigą ir vaizduotės galią

a. g.

Jakob Rigi – antropologas, kairysis intelektualas, devintajame dešimtmetyje pasitraukęs iš Irano į Vakarų Europą.  Yra parašęs knygą „Posovietinis chaosas: smurtas ir nusavinimas Kazachstane“ („Post-Soviet Chaos: Violence and Dispossession in Kazakhstan“, 2002, London: Pluto Press), šiuo metu dėsto Centrinės Europos universitete (CEU) Budapešte. Demos kritinės minties instituto surengtoje metinėje Naujosios Kairės 95 konferencijoje J.Rigi skaitė pranešimą apie nacionalizmą kaip praeities reiškinį. Pokalbį J.Rigi pradėjo nuo minties, kad kairumas Rytų Europoje – kebli sąvoka, ypač kalbant apie partinę sistemą.

 „Kairiosios“ partijos čia yra persitvarkiusios anų laikų valdančiosios partijos. Žmonės, kurie čia save vadina „kairiaisiais“, sovietiniais laikais buvo partijos nariais, tuo metu jie buvo valdančioji klasė, turėjo privilegijas ir išnaudojo kitus žmones. Lenkijoje yra dvi dešiniosios partijos, kildinančios save iš “Solidarumo“. „Solidarumas“ buvo masinis darbininkų judėjimas, kurį užvaldė tarptautinė ir lenkiškoji buržuazija. Šiai situacijai labai tinka žodis “simuliakras“.

Politika dabar keistas dalykas – niekas nebėra savo vietoje. Buvusios valdančiosios klasės atstovai gali save vadinti socialistais, o šiandieninė kapitalizmą ginanti valdančioji klasė atėjo į valdžią per darbininkų klasės judėjimą ir kildina save iš jo.Viskas susipainioję.

Ar jauni Rytų Europos kairieji, kuriuos sutikote Vilniuje, sugeba analizuoti situaciją neužstrigdami simuliakruose?

Per pastaruosius 30-40 metų įvyko daug esminių, visą pasaulį palietusių permainų. Jos transformavo objektyvųjį suvokimą. Mums reikia naujos paradigmos, naujų sampratų, kad galėtume analizuoti, kas vyksta.

Jauni kairiųjų pažiūrų žmonės turi puikią galimybę iš naujo apibrėžti tikrovę ir ideologinę programą, nes esame situacijoje, kai senoji kairė, tiek socialdemokratinė, tiek stalinistinė, yra bankrutavusios. Jau žinome, kad centralizuotas planavimas neveikia. Paaiškėjo, kad netgi socialdemokratija neveikia.

Visiškai bankrutavo ir dešiniosios krypties programa – neoliberalizmas. Skaityti toliau: “J.Rigi apie Iraną, “bardaką“, naujas žinių bendruomenes, nacionalizmo pabaigą ir vaizduotės galią“

politika, Sveikatos apsauga, žiniasklaidaKomentarų: 3

Dr. Aurelijus Veryga apie informacijos blokadą ir bandymus atšaukti alkoholio reklamos draudimą

a. g.

Seimo narys Vitas Matuzas (TS-LKD) ir trylika jo kolegų Seime pateikė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio pataisą, kuria būtų atšaukiamas 2012 m. sausio 1 d. turėjęs įsigalioti draudimas reklamuoti alkoholį visuomenės informavimo priemonėse ir ant išorinių stendų. Po raštu Seimo pirmininkei dėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimo greta alkoholio gamintojų ir reklamos agentūrų atstovų – šešių žiniasklaidos įmones ir žurnalistus atstovaujančių organizacijų vadovų parašai.

Kaip vyksta viešoji diskusija, kai žiniasklaidos, kuriančios šiai diskusijai erdvę, interesai sutampa su alkoholio gamintojų interesais?

Sakyčiau, kad ji visai nevyksta  Vienoje diskusijoje su Seimo nariu Vitu Matuzu tiesiai ir pasakiau – teigiama, kad registruotomis įstatymo pataisomis siekiama paskatinti diskusiją, bet matau, kad yra atvirkščiai – niekas nesiruošia jos skatinti.

Dar daugiau, paieškojau pranešimų spaudai ir pasižiūrėjau, kas buvo rašoma apie žiniasklaidos ir alkoholio gamintojų susitikimus. Daug kur skamba tokie teiginiai, kad [alkoholio pramonės atstovai] negali pasakoti kažko daugiau, nes susitikimas „nebuvo spaudai“. Kaune vyko susitikimas su studentais, organizuota diskusija, portalui, kuris buvo prieš tai paskelbęs informaciją apie tą diskusiją, buvo liepta ją išimti, buvo parašyta taip – „gavome nurodymą iš viršaus“. Skaityti toliau: “Dr. Aurelijus Veryga apie informacijos blokadą ir bandymus atšaukti alkoholio reklamos draudimą“

politika, žiniasklaidaParašykite komentarą

Attila Mong apie tylos protestą eteryje, spaudos laisvę ir pelno nesiekiančią žurnalistiką

a. g.

Protestuodamas prieš naująjį Vengrijos žiniasklaidos įstatymą,  žurnalistas Attila Mong kartu su laidos redaktoriumi Vengrijos visuomeninio radijo“MR1-Kossuth” laidos „180 minučių“ tiesioginės transliacijos metu paskelbė tylos minutę. Iš karto po to radijo vadovybė suspendavo žurnalisto darbą radijuje ir pradėjo drausminę bylą.

Vengrijoje iki šiol nėra žiniasklaidos savireguliacijos sistemos. Žurnalisto teigimu, į jo raginimus tokią sistemą kurti žurnalistai ir leidėjai reaguodavę kaip į siūlymus save cenzūruoti – esą, kam to reikia. Taisyklė, kad ten, kur nesusikuria efektyvi savireguliacija, gali atsirasti valdžios organizuota spaudos laisvę  pernelyg varžanti žurnalistų priežiūros sistema,  pasitvirtino – Vengrijos parlamentas, kuriame daugumą sudaro dešiniosios partijos Fides nariai, pernai gruodį priėmė naują Žiniasklaidos įstatymą, kurį  tarptautinės žurnalistų organizacijos kritikuoja už didelės politinės žiniasklaidos kontrolės įtvirtinimą, įpareigojimą žurnalistams atskleisti šaltinius,  neproporcingas baudas už pažeidimus, kurie įstatyme neapibrėžti konkrečiai, sudarant sąlygas kontrolieriams piktnaudžiauti savo galia. Interviu transliuotas 2011 05 04 laidoje.

Kaip tapote žurnalistu?

Žurnalistu norėjau būti dar vaikystėje. Norėjau būti sporto žurnalistas – labai domėjausi sportu. Pradėjau studijuoti 1988 m., tai buvo dar komunistiniai laikai. Buvau labai jaunas, dvidešimt vienerių, bet jau mačiau, kad tokioje visuomenėje normaliai žurnalistu dirbti neįmanoma. Mečiau tą sumanymą, studijavau verslą, dvejus metus mokiausi Paryžiuje. Grįžęs pradėjau dirbti reklamoje, tada vėl grįžo mintis, kad norėčiau būti žurnalistas. Buvo demokratijos pradžia, pradėjau studijuoti ir dirbti visuomeniniame radijuje. Laimei ar nelaimei turiu padidintą jautrumą neteisybei ir stiprų sugebėjimą pasipiktinti – pasipiktinu lengvai ir daug kuo. Neteisybė mane labai užgauna.

Tai sunkumų kelianti savybė, kartais daug paprasčiau būtų numoti ranka, bet – laimei ar nelaimei – turiu gyventi su savo charakteriu. Esu žurnalistas, nes supratau, Skaityti toliau: “Attila Mong apie tylos protestą eteryje, spaudos laisvę ir pelno nesiekiančią žurnalistiką“

politikaParašykite komentarą

J.Hladki: Nebūkite abejingi tam, kas vyksta su kaimynais

a. g.

Europos humanitarinio universiteto (EHU) studentas Jauhieni Hladki – vienas iš kelių šimtų žmonių, suimtų 2010 m. gruodžio 19-tosios naktį Minske. Nepriklauso jokiai partijai ar Baltarusijoje veikiančiai organizacijai. Studijavęs fiziką, dabar Vilniuje gilinasi į politikos mokslus ir Europos studijas. Interviu parengtas sausio pabaigoje, J.Hladki ruošiantis žiemos sesijai, į kurią pavėlavo, nes buvo įkalintas. Pokalbis iš 2011 01 26 transliuotos laidos “Bernardinuose“. Skaityti toliau: J.Hladki: Nebūkite abejingi tam, kas vyksta su kaimynais