Gelbėti ar palikti mirčiai? F.Leichter-Flack apie katastrofos ir medicinos etiką

Kokiais kriterijais vadovaujasi šiuolaikinės visuomenės, priimdamos sprendimus, kai spręsti reikia greitai, o ištekliai riboti, ir padėti visiems neįmanoma? Apie etinius pasirinkimus pandemijų, katastrofų ir kitų kritinių situacijų metu savo paskaitoje Vilniuje kalbėjo Frédérique Leichter-Flack, viena iš  Prancūzų instituto rengiamo susitikimų, paskaitų, filmų ir parodų ciklo “Vasaros dvelksmas“ viešnių. Šiuolaikinės etikos problemas mokslininkė nagrinėja savo knygoje “Sąžinės laboratorija“  (“Le Laboratoire des cas de conscience“, 2012)

Skaityti toliau: “Gelbėti ar palikti mirčiai? F.Leichter-Flack apie katastrofos ir medicinos etiką“

Teismo diagnozė Karoliniškių poliklinikai

Po dvejų priverstinės pravaikštos metų Karoliniškių poliklinikos kineziterapeutė, Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartimi grąžinama į darbą. Užsitęsusi istorija leidžia iš arčiau pažvelgti ne tik į profesinių sąjungų aktyvistų ir darbdavių santykius Lietuvoje, bet ir į viešųjų gydymo įstaigų skaidrumo ir valdymo problemas. 

„Manau, kad brutaliam smurtui galima pasipriešinti. Darbdavys išmetė mane per penkias minutes ir sakė – tu nieko nelaimėsi. Praėjo daugiau negu dveji metai, bet vis tiek laimėjau“, – Klasikos programos laidai „Žmonės ir idėjos“ sakė A.Kavaliauskaitė. – „Laimėjau visus tris teismus ir sugrįžau. Palinkėčiau visiems kovoti už savo teises.“

A.Kavaliauskaitės teigimu, darbdavio jai atsiųstame iškvietime į darbą užprogramuotas galimas teisės aktų pažeidimas, nes jame nurodyta, kad reikės pasirašyti pakeistą darbo sutartį: „Teismas pripažino, kad mano pravaikšta buvo priverstinė, tai reiškia, kad grįžtu į tas pačias sąlygas su ta pačia sutartimi, apie jokį sąlygų pakeitimą nuo pirmos dienos kalbos neturėtų būti <…>, o jeigu nori keisti darbo sąlygas, Skaityti toliau: “Teismo diagnozė Karoliniškių poliklinikai“

Kaip baigti kyšininkavimą sveikatos sektoriuje? Diskusija TILS, 2012 04 12, I dalis

Kaip rodo “Transparency International“ atliekamas tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis“,  jau keletą metų sveikatos sapsaugos sektorių didžioji dalis Lietuvos gyventojų laiko korumpuočiausiu. Lietuvos medicinos studentų asociacija, Europos studentų teisininkų asociacijos Mykolo Riomerio universiteto filialas ir “Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) organizavo viešą diskusiją apie tai, kaip spręsti kyšių gydymo įstaigose problemą. Diskusijos fragmentai transliuoti 2012 04 19 laidoje “Žmonės ir idėjos“.

Sergejus Muravjovas, “Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas: Laba diena. <….> Labai malonu matyti jūsų čia teik daug susirinkusių. Tema be galo svarbi, šios diskusijos tikslas yra suprasti, kaip galėtume išspręsti kyšininkavimo problemą sveikatos apsaugos sektoriuje, kad sprendimas būtų tinkamas ir gydytojų atstovams, ir pacientams.

Jau daug metų, mano manymu, esame aklavietėje, apie tai šnekama, kartais, man atrodo, bijoma apie tai kalbėti, o realių pokyčių nesimato, nes pagal paskutinę Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) neseniai atliktą tyrimą 60 proc. žmonių kalba apie tai, kad jiems arba jų šeimos nariams teko bent sykį atsidėkoti gydytojui už suteiktą paslaugą.

Maža to, beveik pusė jų kalba apie tai, kad nuo tokio atsilyginimo jų manymu iš tiesų priklauso ir paslaugos kokybė. Įdomiausia, kad tik 12 procentų iš apklaustųjų kalba apie tai, kad jie iš gydytojo suprato, jog tokį atsilyginimą reikia duoti. Didžioji dauguma tai daro savo noru ir supranta iš kitų pacientų, suprask, nori atsidėkoti. Galbūt bijo, kad kitaip negaus tinkamos paslaugos.

Todėl akivaizdu, kad pati problema yra gan sudėtinga, ir labai svarbu, kad mes su jumis šiandien suprastume,  kaip galima padaryti  kad ir nedidelį žingsnį į priekį, ir galbūt šiek tiek geriau susitarti, ką iš tiesų galima būtų padaryti ir kaip mes tai galime padaryti kartu.

Būtent dėl to sukvietėme į šią diskusiją gydytojų atstovus, kitų institucijų  žmones, kurie, tikiu, turi savo nuomonę, gali pasakyti ne tik diagnozę, bet ir pasiūlyti vieną ar kitą sprendimą, nes šiuo atveju tikslas yra diskutuoti konstruktyviai, suprasti, kaip galime susitarti dėl vieno ar kito žingsnio, nes tikiu, kad bet koks pasiūlymas turi atsirasti iš vidaus, negali primesti sveikatos apsaugos atstovams sprendimo, kuris gali atrodyti tinkamas žmonėms iš išorės.

Noriu visų jūsų įsitraukimo į šią diskusiją. Todėl jums leidus pristatysiu diskusijos pirminius dalyvius, nes diskusijoje dalyvaujate ir visi jūs. Ponas Dainius Pūras [medicinos mokslų daktaras, vaikų ir paauglių psichiatras, VU Medicinos fakulteto profesorius, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys], Martynas Marcinkevičius [ Sveikatos apsaugos ministro patarėjas, Liberalų ir centro sąjungos narys, gydytojas psichiatras, visuomenės sveikatos vadybininkas], Rasa Terbetienė [Pacientų saugosinovacijų ir kokybės fondo valdybos pirmininkė, šeimos gydytoja].  Liutauras Labanauskas [Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas, LSMU profesorius, Vaikų ligų klinkos Vaikų gastroenterologijos ir Vaikų onkohematologijos sektorių vadovas] ir Laimutis Paškevičius [Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas] prisijungs šiek tiek vėliau <….>

Jie kalbės 30-40  min, kiekvienas po 5-7 minutes, o po to mes tikimės konstruktyvios diskusijos iš visų jūsų. Turime ne vien gydytojus, sveikatos apsaugos sektoriaus atstovus, bet ir nemažai jaunų žmonių, studentų medikų, kurie kelias dienas iš eilės Kaune ir Vilniuje diskutavo apie tai, kaip jiems atrodo galima būtų išspręsti šitą problemą, todėl tikiu, kad tikrai smagiai praleisime pusantros valandos ir galbūt turėsime šiokį tokį rezultatą. Dainiau, perduodu žodį Jums.

Dainius Pūras, medicinos mokslų daktaras, vaikų ir paauglių psichiatras, VU Medicinos fakulteto profesorius, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys: Ačiū. Pabandysiu prisidėti prie diskusijos, tikiuosi, konstruktyvios.

Manau, kad visi sistemos dalyviai turėtų būti atsakingi už sistemos kokybę. Šis reiškinys, apie kurį šiandien šnekam, mano nuomone, ir esu skaitęs nemažai studijų – mūsų regiono sveikatos apsaugos sistema intensyviai tyrinėjama, yra daug studijų parašyta apie tai kaip vyksta ne de jure, o de facto, sveikatos apsaugos paslaugų teikimo ir gavimo procesas, tai, mano nuomone, ir daugelio ekspertų nuomone, šis reiškinys negali būti analizuojamas atsietai nuo bendro sveikatos apsaugos sistemos ir netgi bendros mūsų visuomenės krizės konteksto.

Kalbant apie sveikatos sistemą, tai viena iš tvirčiausių tokių tvirtovių, jau 22 metai sunkiai pasiduodanti turinio permainoms. Aš nekalbu apie fasadą, aš kalbėčiau apie taip vadinamą neo-techno-feodalinę sistemą, fasadas vis labiau modernizuojamas, o paslaugų turinys… ne turinys, o santykiai tarp paslaugų gavėjų ir tiekėjų lieka, sakyčiau, su mažiausiai dviem realybėm – viena aprašyta dokumentuose gausiuose, o kita – kasdieniniame gyvenime. Skaityti toliau: “Kaip baigti kyšininkavimą sveikatos sektoriuje? Diskusija TILS, 2012 04 12, I dalis“

Kaip baigti kyšininkavimą sveikatos sektoriuje? Diskusija TILS, 2012 04 12, II dalis

Kaip rodo “Transparency International” atliekamas tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis“,  jau keletą metų sveikatos sapsaugos sektorių didžioji dalis Lietuvos gyventojų laiko korumpuočiausiu. Lietuvos medicinos studentų asociacija, Europos studentų teisininkų asociacijos Mykolo Riomerio universiteto filialas ir “Transparency International” Lietuvos skyrius (TILS) organizavo viešą diskusiją apie tai, kaip spręsti kyšių gydymo įstaigose problemą. Diskusijos fragmentai transliuoti 2012 04 19 laidoje “Žmonės ir idėjos”.

I diskusijos dalį skaitykite čia.

Liutauras Labanauskas, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas, LSMU profesorius, Vaikų ligų klinkos Vaikų gastroenterologijos ir Vaikų onkohematologijos sektorių vadovas: Aš dėl priemokų noriu pasakyti. Čia visi diskutuoja, priemokos priemokos priemokos. Ir staiga atsiranda pasiūlymai: litas už receptą, penki litai dar už kažką. Nu tai… juokingai net skamba. Kam tokias priemokas išvis vesti, jų adminsitravimas bus brangesnis, negu pati priemoka.

Iš kitos pusės, mes pabandėm išsiaiškinti, mūsų kaimynai latviai įvedė tokias priemones – atsisako jų. Todėl Skaityti toliau: “Kaip baigti kyšininkavimą sveikatos sektoriuje? Diskusija TILS, 2012 04 12, II dalis“

A.Bartas apie pasaulinį kyšių žemėlapį bribespot.com

Davėte kyšį? Praneškite apie tai visam pasauliui, anonimiškai, tik konkrečiai – sušukimas “Vyriausybė korumpuota!“ bus ištrintas. 100 litų gydytojui Kaune “už operaciją“ ir 10 litų naktinei slaugytojai, 70 eurų policininkui Belgrade, 350 eurų “parama“ Slovakijos mokykloje – šias istorijas rasite kyšių žemėlapyje  bribespot.com.  Vieno iš svetainės kūrėjų vilniečio verslininko Arto Barto teigimu,  žemėlapis leis žmonėms pareikšti savo protestą, o institucijoms –  aiškiau pamatyti korupcijos priežastis ir jas šalinti. Globaliame kaime viešas sugėdinimas gali būti veiksmingesnis už bausmę – kam malonu matyti savo ligoninę, universitetą ar policijos skyrių aplipusius kyšiais pasaulio akivaizdoje. Interviu transliuotas 2011 07 20 laidoje.

Kaip gimė bribespot.com?

Labai intensyviai dirbome savo komerciniuose projektuose ir nusprendėme, kad atėjo laikas šiek tiek pailsėti. Viena iš poilsio formų buvo nuvažiuoti į Taliną pabendrauti su bendraminčiais renginyje (Garage48), skirtame  žmonėms, kurie gyvena „start up“ gyvenimą, turi daug verslo idėjų, kuria naujus verslus…

Kas yra „start up“ gyvenimas?

Nežinau, kaip šitą žodį išversti į lietuvių kalbą, šia prasme lietuvių kalba ydinga, dar neradome gero atitikmens. „Startup‘as“ yra verslas, kuris pradedamas nuo nulio, Skaityti toliau: “A.Bartas apie pasaulinį kyšių žemėlapį bribespot.com“

Dr. Aurelijus Veryga apie informacijos blokadą ir bandymus atšaukti alkoholio reklamos draudimą

Seimo narys Vitas Matuzas (TS-LKD) ir trylika jo kolegų Seime pateikė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio pataisą, kuria būtų atšaukiamas 2012 m. sausio 1 d. turėjęs įsigalioti draudimas reklamuoti alkoholį visuomenės informavimo priemonėse ir ant išorinių stendų. Po raštu Seimo pirmininkei dėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimo greta alkoholio gamintojų ir reklamos agentūrų atstovų – šešių žiniasklaidos įmones ir žurnalistus atstovaujančių organizacijų vadovų parašai.

Kaip vyksta viešoji diskusija, kai žiniasklaidos, kuriančios šiai diskusijai erdvę, interesai sutampa su alkoholio gamintojų interesais?

Sakyčiau, kad ji visai nevyksta  Vienoje diskusijoje su Seimo nariu Vitu Matuzu tiesiai ir pasakiau – teigiama, kad registruotomis įstatymo pataisomis siekiama paskatinti diskusiją, bet matau, kad yra atvirkščiai – niekas nesiruošia jos skatinti.

Dar daugiau, paieškojau pranešimų spaudai ir pasižiūrėjau, kas buvo rašoma apie žiniasklaidos ir alkoholio gamintojų susitikimus. Daug kur skamba tokie teiginiai, kad [alkoholio pramonės atstovai] negali pasakoti kažko daugiau, nes susitikimas „nebuvo spaudai“. Kaune vyko susitikimas su studentais, organizuota diskusija, portalui, kuris buvo prieš tai paskelbęs informaciją apie tą diskusiją, buvo liepta ją išimti, buvo parašyta taip – „gavome nurodymą iš viršaus“. Skaityti toliau: “Dr. Aurelijus Veryga apie informacijos blokadą ir bandymus atšaukti alkoholio reklamos draudimą“

Dr.A.Šimaitis apie atviros diskusijos sveikatos apsaugos klausimais būtinybę ir piliečių žurnalistikos projektą „Vakarų Lietuvos medicina“

Su dr.Audriumi Šimaičiu radijo studijoje kalbėjomės šeštadienio rytą (2011 02 19) prieš jam išskrendant atgal į Jungtinę Karalystę po intensyvios savaitės Lietuvoje. Kartu su bendraminčiais dr.A.Šimaitis keliavo po Vakarų Lietuvos ligonines pristatydami naują piliečių žurnalistikos projektą ir diskutuodami apie šiuolaikinę gydytojo darbo sampratą bei sveikatos apsaugos reformą.

Kaip gimė “Vakarų Lietuvos medicina“?

Visada kai pradedi kokią nors veiklą iš pradžių atrodo labai sunku skintis kelią į priekį, ir dauguma netiki, kad galima ką nors padaryti ir nuveikti. Tačiau aš manau, kad reikia daug atkaklumo, pasiryžimo, turėti aiškią viziją, ko tu nori. Jeigu eini tuo keliu, tai dažnai keliai netikėtai atsiveria, atsidaro durys, atsiranda žiniasklaidos priemonės, [kurios] pamato tą veiklą, ir visada atsiranda žmonių, kurie nori eiti drauge.

Būtent tokiu būdu ir gimė „Vakarų Lietuvos medicina“. Tai bendras projektas, esame keturi šito  internetinio portalo apie Lietuvos sveikatos apsaugą, gal labiau akcentuojant Vakarų Lietuvos klausimus, steigėjai. Genovaitė Privedienė – žurnalistė iš Vakarų Lietuvos, daugybę metų dirbanti Klaipėdoje ir daug metų besidominti sveikatos apsauga, nuostabi šitos srities profesionalė. Mes su ja bendradarbiaujame ir draugaujame jau 10-15 metų, ilgametis bendradarbiavimas ir pagimdė idėją, kad reikia steigti „Vakarų Lietuvos medicinos“ portalą.

Idėja steigti portalą gimė po to, kai po mano skelbiamų spaudos straipsnių vienas iš ligoninių vadovų, turbūt pasijutęs esąs mano aprašomų straipsnių prototipas, prisistatė į vieną iš žiniasklaidos priemonių ir prašė, kad nebūčiau spausdinamas. Skaityti toliau: “Dr.A.Šimaitis apie atviros diskusijos sveikatos apsaugos klausimais būtinybę ir piliečių žurnalistikos projektą „Vakarų Lietuvos medicina““