Kas nutiktų, jei leistume mokytojams atsigauti, o vaikams – klysti?

Šeimos konferencija – vienas iš metodų, Lietuvą pasiekusių bendradarbiaujant su Šiaurės šalimis. Viena šio metodo koordinatorių Kristina Pikūnė sako tikinti jo reikalingumu Lietuvos švietimo sistemoje, kur įtampų ir spaudimo „daryti geriau“ netrūksta. Kristina Pikūnė organizuoja paramos grupes tėvams, įgyvendina pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus šeimoms … Skaityti toliau: Kas nutiktų, jei leistume mokytojams atsigauti, o vaikams – klysti?

Kaip parengti gerą mokytoją: 10 taisyklių

Vaikai į mokyklą eiti privalo, o kaip ten privilioti suaugusiuosius? „Reklamuokite ne pedagogikos studijas, o mokyklą kaip patrauklią darbo vietą”, – pataria prof. Elaine Munthe, viena iš NordEd konferencijoje dalyvavusių Šiaurės šalių mokslininkų. Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą švietimo srityje … Skaityti toliau: Kaip parengti gerą mokytoją: 10 taisyklių

Geras švietimas Lietuvoje ir Šiaurėje: raskite skirtumus

Švietimo specialistų teigimu, žodžiai „gera mokykla” ir „kokybiškas švietimas” gali veikti kaip spąstai, jei nesutarta, ką jie reiškia. Žmonės ir institucijos gali judėti priešingomis kryptimis, nors atrodys, kad įsipareigota siekti to paties. Kokybiškas švietimas – viena iš gegužės 3-6 d. … Skaityti toliau: Geras švietimas Lietuvoje ir Šiaurėje: raskite skirtumus

J.Bakan: jei korporacija – asmuo, jai galima diagnozuoti psichopatinį sutrikimą

Tokią išvadą padarė Kanados Britų Kolumbijos universiteto teisės profesorius Joelis Bakanas, į korporacijų teisinį reguliavimą pažvelgęs iš psichologijos perspektyvos.

Psichopatija – sutrikimas, kurį turinčiam asmeniui būdingos paviršutiniškos emocijos ir ribotas arba neegzistuojantis atsakomybės jausmas, jis nėra empatiškas, negalvoja apie savo veiksmų pasekmes, nesirūpina kitų jausmais ir saugumu, nuolatos meluoja, siekia savo tikslo naudodamasis savo žavesiu ar grasindamas, manipuliuoja, nejaučia kaltės ir sąžinės graužimo, negali prisitaikyti prie socialinių normų ir laikytis įstatymų, yra įsitikinęs savo nebaudžiamumu.

Skaityti toliau: “J.Bakan: jei korporacija – asmuo, jai galima diagnozuoti psichopatinį sutrikimą“

I.Phipia apie Gruzijos socialinę revoliuciją, sumažėjusią korupciją, mokyklas be pinigų ir roko muziką

Iraklis Phipia – Gruzijos roko grupės “Efemera“ muzikantas, diplomuotas fizikas, vienas iš jaunų žmonių, aktyviai dalyvavusių vadinamoje Rožių revoliucijoje 2003 m. Įsitraukęs į aktyvizmą, aštuonerius metus dirbęs jaunimo nevyriausybinėse organizacijoje ir organizavęs rinkimus studentų savivaldoje, kuri Gruzijoje tiesiogiai susijusi su politine šalies sistema, I.Phipia šiandien dirba švietimo srityje. Lietuvon atvyko į mėgstamiausios grupės „30 Seconds to Mars“ koncertą. Interviu transliuotas 2011 11 16 laidoje. 

Jūsų klausysis žmonės, kuriems žodžiai „revoliucija“ ir „karas“ reiškia „labai seniai“ arba „labai toli“. Ką žodis “revoliucija“ reiškia Jums?

Iš pradžių – euforija. Dabar ji jau praėjo. Tada, 2003-aisiais, prieš Rožių revoliuciją, reikėjo permainų. Jos įvyko – visur, ir vyriausybėje, ir daugelyje kitų sričių.

Kaip pavadinti dabartinę situaciją? Sunku pasakyti, nes žmonės skirtingai vertina. Yra patenkintų, yra nepatenkintų, yra manančių, kad Rožių revoliucija gerai, yra sakančių, kad po jos jiems gyventi pasidarė sunkiau.

Kai kalbame apie socialinę revoliuciją, nes tai – socialinė revoliucija, negali būti kokio nors vieno žodžio, vieno termino, kuriuo apibūdintume tai, kas vyksta. Tai, kas revoliucija vadinta prieš šimtą metų, gal ne visai tinka mūsų Rožių revoliucijai, nes ji ir dabar tęsiasi. Rožių revoliucija – tai reformos, visiškas mentaliteto keitimas.

Pavyzdžiui, dabar žmonės įprato vaikščioti saugiai, įprato, kad visada yra vanduo ir elektra. Jeigu dabar tiekimas sutrinka, žmonės priima tai kaip stresą, kaip katastrofą. Skaityti toliau: “I.Phipia apie Gruzijos socialinę revoliuciją, sumažėjusią korupciją, mokyklas be pinigų ir roko muziką“