Kategorija: žiniasklaida

aplinka, mokslas ir technologijos, visuomenė, žiniasklaidaParašykite komentarą

H.Hyvönen: Suomija nekontroliuoja aplinką teršiančios kasybos pramonės

a. g.

Suomijos Aplinkos institutas nustatė, jog sunkiųjų metalų – aliuminio, kadmio, nikelio, cinko ir urano – kiekiai patekę į Rytų Suomijos vandens telkinius viršija leistinas normas ir kelia pavojų gyviesiems organizmams. Skystas mišinys su nuodingais metalais į aplinką iš Sotkamo savivaldybėje esančios įmonės Talvivaara kasyklos pradėjo veržtis lapkričio 4 d. Po savaitės Helsinkyje vykusioje protesto demonstracijoje, reikalvusioje uždaryti kasyklą, dalyvavo apie tūkstantis žmonių, Aplinkos ministrui įteikta peticija su daugiau nei 17 tūkst. parašų.

Skaityti toliau: “H.Hyvönen: Suomija nekontroliuoja aplinką teršiančios kasybos pramonės“
aplinka, energetika, visuomenė, žiniasklaidaParašykite komentarą

Informacijos laisvės ekspertė: VAE koncesijos sutarties straipsnis 13.13 nepriimtinas

a. g.

Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Access Info Europe” (“Informacijos prieinamumas Europoje) griežtai kritikuoja atominės elektrinės koncesijos sutarties numatomas konfidencialumo išlygas kaip pažeidžiančias tarptautinę teisę bei Lietuvos įstatymus.

Kelių šimtų informacijos laisvės ekspertų tinklą beveik visose pasaulio valstybėse turinčios organizacijos vertinimu, sutartyje iš anksto numatomas teisės į informaciją ribojimas gali slopinti būtiną viešą diskusiją apie atominę energetiką.

Skaityti toliau: “Informacijos laisvės ekspertė: VAE koncesijos sutarties straipsnis 13.13 nepriimtinas“
žiniasklaidaParašykite komentarą

D.Sullivan: Žurnalistikai reikia ne pinigų, o jūsų

a. g.

Drew Sullivan yra žurnalistas-tyrėjas (investigative journalist), duomenų analitikas ir žiniasklaidos vystymo specialistas, gyvena ir dirba Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina) bei Vašingtone (JAV). Yra įkūręs tiriamosios žurnalistikos ir inovacijų organizaciją „Žurnalistikos vystymo grupė“ JAV (Journalism Development Group ), vienas iš Tiriamosios žurnalistikos centro Bosnijoje bei  tarptautinio Žurnalistinių organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų projekto įkūrėjų.

Konsultuoja žurnalistų organizacijas, veda mokymus, vienas iš UNESCO publikuotų patarimų žurnalistams-tyrėjams („Story-Based Inquiry: a Manual for Investigative Journalists“ ) rengėjų. Studijavo aviacinę kosminę inžineriją ir žurnalistiką. Profesionalus komikas.

Skaityti toliau: “D.Sullivan: Žurnalistikai reikia ne pinigų, o jūsų“
Sveikatos apsauga, visuomenė, žiniasklaidaKomentarų: 1

Gelbėti ar palikti mirčiai? F.Leichter-Flack apie katastrofos ir medicinos etiką

a. g.

Kokiais kriterijais vadovaujasi šiuolaikinės visuomenės, priimdamos sprendimus, kai spręsti reikia greitai, o ištekliai riboti, ir padėti visiems neįmanoma? Apie etinius pasirinkimus pandemijų, katastrofų ir kitų kritinių situacijų metu savo paskaitoje Vilniuje kalbėjo Frédérique Leichter-Flack, viena iš  Prancūzų instituto rengiamo susitikimų, paskaitų, filmų ir parodų ciklo “Vasaros dvelksmas“ viešnių. Šiuolaikinės etikos problemas mokslininkė nagrinėja savo knygoje “Sąžinės laboratorija“  (“Le Laboratoire des cas de conscience“, 2012)

Skaityti toliau: “Gelbėti ar palikti mirčiai? F.Leichter-Flack apie katastrofos ir medicinos etiką“
darbas, visuomenė, žiniasklaidaParašykite komentarą

J.Whyatt: Žurnalistams reikia sąžinės išlygos

a. g.

Savitvarkos stiprinimas, aktyvi Žurnalistų sąjungos veikla ginant žurnalistus, visuomenės įtraukimas į žinių rengimą bei sąžinės išlyga darbo sutartyse – tokius būdus kelti žiniasklaidos kultūrą bei visuomenės pasitikėjimą žurnalistais mato žiniasklaidos etikos ekspertė, britų radijo žurnalistė Jane Whyatt. Žurnalistė yra pelniusi apdovanojimų už reportažus apie pažeidžiamas mažumas. J.Whyatt priklauso JK Žurnalistų sąjungai (angl. National Union of Journalists), kur kartu su kitais Lygybės tarybos (angl. Equality Council) nariais kuria gaires žurnalistams. Gairės rengiamos norint padėti sąžiningiau, giliau ir be stereotipų rašyti ne tik apie tautines, religines, rasines ar seksualines mažumas, bet ir apie skurde gyvenančius, tam tikromis ligomis sergančius, prievartą patyrusius ar kitaip pažeidžiamus žmones. Žiniasklaidos kokybe suinteresuotos visuomeninės organizacijos siekia, kad etikos gairės taptų redakcijų etikos kodeksų ir vidaus taisyklių dalimi.  Vilniuje J.Whyatt viešėjo Transparency International Lietuvos skyriaus (TILS) kvietimu. Interviu transliuotas 2012 05 23 laidoje “Žmonės ir idėjos“.

Levisono tyrimas

Susitikime su žurnalistikos studentais Vilniuje kalbėjote apie šiuo metu Jungtinėje Karalystėje vykstantį Levisono (Leveson) tyrimą, atskleidžiantį [telefoninį šnipinėjimą, kyšius policijai ir kitas] nusikalstamas žiniasklaidos praktikas. Kaip šis tyrimas paveikė Jus?

Turiu pasakyti, kad nesu apklausiama Levisono tyrime, nesu pakviesta kaip liudininkė ar kuo nors kaltinama. Žinoma, buvau pasibaisėjusi tyrimo atskleistos korupcijos ir nusikaltimų mastu, bet turiu pripažinti, kad nebuvau nustebinta.

Žurnaliste dirbu daugiau nei 30 metų, dirbau kartu su nacionalinių dienraščių žurnalistais, naudojančiais metodus, kurie gali būti laikomi neetiškais. Kai kurie patys puikausi JK žurnalistai, atstovaujantys garbingai tradicijai saugoti spaudos laisvę, sakyti tiesą valdžiai, reikalauti politikų atsakomybės, taip pat naudojo metodus, kurie nėra visiškai sąžiningi, bet tai darė gindami viešąjį interesą. Tai yra leidžiama, visi mūsų etikos kodeksai daro išlygas. Jeigu tu atskleidi nusikalstamą, nederamą elgesį, kartais leidžiama nesakyti visos tiesos, kas tu esi, kad gautum priėjimą prie informacijos.

Pavyzdžiui, visai neseniai buvo atskleistas didelis skandalas, kiek mūsų parlamentarai sumoka sau dengdami savo išlaidas, kaip jie apgaudinėja ir manipuliuoja leisdami pinigus kvailiausiems dalykams, kuriuos jie perka sau, savo žmonoms ir meilužėms už mokesčių mokėtojų pinigus. Vienas pastatė namą antims, kurios gyvena jo ežere. Visa tai išaiškėjo pavogus dokumentus. Vagystė nėra geras dalykas, bet tai pateisinama, nes buvo atskleista kur kas didesnio masto korupcija ir mūsų išrinktų politikų pažeidimai piktnaudžiaujant visuomenės pinigais ir pasitikėjimu.

Nebuvau nustebusi, kai Levisono tyrimas atskleidė kyšius ir korupciją nacionaliniuose laikraščiuose, ypač bulvariniuose. Tačiau man kelia nerimą, kad žmonės mato tik labai blogus dalykus ir mano, jog visi žurnalistai yra blogi, ir esą reikia visa tai sustabdyti ribojant spaudos laisvę.

Nemanau, kad taip turi įvykti. Man daug labiau patiktų matyti žurnalistus prižiūrinčius save, besilaikančius egzistuojančių etikos kodeksų ir šalies įstatymų. Yra labai aiškūs įstatymai, netgi nesusiję su žiniasklaida. Papirkti policininką yra nusikaltimas, meluoti teisme yra nusikaltimas, perimti privačias žmonių žinutes telefonu ar kompiuteryje yra nusikaltimas. Tai nusikaltimai, už juos turi būti baudžiama. Tačiau tai nereiškia, kad mums reikia griežtesnių ribojančių įstatymų žiniasklaidai.

Vieno pranešėjo istorija

Kaip Levisono tyrimą paskatino pranešėjų nutekinta informacija?

Neseniai turėjau galimybę sutikti ir paklausinėti vieną jų. Richard Peppiatt dirbo laikraštyje “Daily Star“ ir buvo beveik kasdien verčiamas, arba bent jau iš jo buvo tikimasi, kad jis rašys dalykus, su kuriais jis nesutiko. Skaityti toliau: “J.Whyatt: Žurnalistams reikia sąžinės išlygos“

žiniasklaidaKomentarų: 2

D.Radzevičiaus pozicija dėl alkoholio reklamos žiniasklaidoje

a. g.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius – vienas iš žiniasklaidos, reklamos ir alkoholio pramonės atstovų susitikimo dalyvių. D.Radzevičiaus teigimu, jo parašas po raštu Seimo pirmininkei dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo atsirado su jo sutikimu, bet jam neskaičius teksto – tuo metu Žurnalistų sąjungos pirmininkas buvo užsienyje, pasirašymas derintas telefonu. Savo poziciją D.Radzevičius išsakė gegužės 18 d. laidoje.

Kadangi Lietuvos žurnalistų sąjunga dirba gindama žurnalistų teises, mūsų pozicija yra susijusi pirmiausiai su realiu įstatymo veikimu žiniasklaidos rinkoje, tai yra, kiek nuo to pagerės arba pablogės žurnalistikos padėtis.

Šiandien pasakyti būtų labai sudėtinga apie pačios žurnalistikos kokybę, bet viena problema šio įstatymo taikymo yra akivaizdi –  kol kas, kaip teigia Radijo ir televizijos komisija ar Radijo ir televizijos asociacijos ir kai kurių kitų organizacijų atstovai, lieka neišspręstas klausimas, jog uždraudus reklamą žiniasklaidos priemonėse [draudimas] bus taikomas visoms žiniasklaidos priemonėms vienodai.

Kitaip tariant, jeigu rinkoje, ypač TV rinkoje, veikiantys žaidėjai, kurie transliuoja iš kitų šalių ir savo programas skleidžia Lietuvoje, nebus priversti uždrausti šitos reklamos transliavimo ir turės privalumą rinkoje, Skaityti toliau: “D.Radzevičiaus pozicija dėl alkoholio reklamos žiniasklaidoje“

politika, Sveikatos apsauga, žiniasklaidaKomentarų: 3

Dr. Aurelijus Veryga apie informacijos blokadą ir bandymus atšaukti alkoholio reklamos draudimą

a. g.

Seimo narys Vitas Matuzas (TS-LKD) ir trylika jo kolegų Seime pateikė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio pataisą, kuria būtų atšaukiamas 2012 m. sausio 1 d. turėjęs įsigalioti draudimas reklamuoti alkoholį visuomenės informavimo priemonėse ir ant išorinių stendų. Po raštu Seimo pirmininkei dėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimo greta alkoholio gamintojų ir reklamos agentūrų atstovų – šešių žiniasklaidos įmones ir žurnalistus atstovaujančių organizacijų vadovų parašai.

Kaip vyksta viešoji diskusija, kai žiniasklaidos, kuriančios šiai diskusijai erdvę, interesai sutampa su alkoholio gamintojų interesais?

Sakyčiau, kad ji visai nevyksta  Vienoje diskusijoje su Seimo nariu Vitu Matuzu tiesiai ir pasakiau – teigiama, kad registruotomis įstatymo pataisomis siekiama paskatinti diskusiją, bet matau, kad yra atvirkščiai – niekas nesiruošia jos skatinti.

Dar daugiau, paieškojau pranešimų spaudai ir pasižiūrėjau, kas buvo rašoma apie žiniasklaidos ir alkoholio gamintojų susitikimus. Daug kur skamba tokie teiginiai, kad [alkoholio pramonės atstovai] negali pasakoti kažko daugiau, nes susitikimas „nebuvo spaudai“. Kaune vyko susitikimas su studentais, organizuota diskusija, portalui, kuris buvo prieš tai paskelbęs informaciją apie tą diskusiją, buvo liepta ją išimti, buvo parašyta taip – „gavome nurodymą iš viršaus“. Skaityti toliau: “Dr. Aurelijus Veryga apie informacijos blokadą ir bandymus atšaukti alkoholio reklamos draudimą“

politika, žiniasklaidaParašykite komentarą

Attila Mong apie tylos protestą eteryje, spaudos laisvę ir pelno nesiekiančią žurnalistiką

a. g.

Protestuodamas prieš naująjį Vengrijos žiniasklaidos įstatymą,  žurnalistas Attila Mong kartu su laidos redaktoriumi Vengrijos visuomeninio radijo“MR1-Kossuth” laidos „180 minučių“ tiesioginės transliacijos metu paskelbė tylos minutę. Iš karto po to radijo vadovybė suspendavo žurnalisto darbą radijuje ir pradėjo drausminę bylą.

Vengrijoje iki šiol nėra žiniasklaidos savireguliacijos sistemos. Žurnalisto teigimu, į jo raginimus tokią sistemą kurti žurnalistai ir leidėjai reaguodavę kaip į siūlymus save cenzūruoti – esą, kam to reikia. Taisyklė, kad ten, kur nesusikuria efektyvi savireguliacija, gali atsirasti valdžios organizuota spaudos laisvę  pernelyg varžanti žurnalistų priežiūros sistema,  pasitvirtino – Vengrijos parlamentas, kuriame daugumą sudaro dešiniosios partijos Fides nariai, pernai gruodį priėmė naują Žiniasklaidos įstatymą, kurį  tarptautinės žurnalistų organizacijos kritikuoja už didelės politinės žiniasklaidos kontrolės įtvirtinimą, įpareigojimą žurnalistams atskleisti šaltinius,  neproporcingas baudas už pažeidimus, kurie įstatyme neapibrėžti konkrečiai, sudarant sąlygas kontrolieriams piktnaudžiauti savo galia. Interviu transliuotas 2011 05 04 laidoje.

Kaip tapote žurnalistu?

Žurnalistu norėjau būti dar vaikystėje. Norėjau būti sporto žurnalistas – labai domėjausi sportu. Pradėjau studijuoti 1988 m., tai buvo dar komunistiniai laikai. Buvau labai jaunas, dvidešimt vienerių, bet jau mačiau, kad tokioje visuomenėje normaliai žurnalistu dirbti neįmanoma. Mečiau tą sumanymą, studijavau verslą, dvejus metus mokiausi Paryžiuje. Grįžęs pradėjau dirbti reklamoje, tada vėl grįžo mintis, kad norėčiau būti žurnalistas. Buvo demokratijos pradžia, pradėjau studijuoti ir dirbti visuomeniniame radijuje. Laimei ar nelaimei turiu padidintą jautrumą neteisybei ir stiprų sugebėjimą pasipiktinti – pasipiktinu lengvai ir daug kuo. Neteisybė mane labai užgauna.

Tai sunkumų kelianti savybė, kartais daug paprasčiau būtų numoti ranka, bet – laimei ar nelaimei – turiu gyventi su savo charakteriu. Esu žurnalistas, nes supratau, Skaityti toliau: “Attila Mong apie tylos protestą eteryje, spaudos laisvę ir pelno nesiekiančią žurnalistiką“

žiniasklaidaParašykite komentarą

LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius:“WikiLeaks“ nutildymas būtų demokratijos pralaimėjimas

a. g.

(interviu su Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininku Dainiumi Radzevičiumi darytas 2010 12 07  laidai apie samizdatą (savilaidą) ir “WikiLeaks“ )

Kaip vertini organizacijos „WikiLeaks“ darbą ir jų įtaką – ne tik diplomatinių ataskaitų paviešinimą, bet tai, kas buvo viešinama pastaruosius ketverius metus?

„WikiLeaks“ darbas ir įtaka ne vienai valstybei, o pasauliui yra pirmasis tokio masto reiškinys, susijęs su paviešinimu to, ką paprastai valsybės, ypač galingos, išmoko labai gražiai slėpti nuo visuomenės. Yra formalūs reguliavimai, taisyklės, ypač tokiose valstybėse, kurios dalyvauja svarbiausiuose pasaulio sprendimuose, kalbu apie JAV, Rusiją, Kiniją, ES lyderes.

Akivaizdu, kad per pastaruosius dvidešimt metų jos labai sistemingai investavo lėšas ir žmogiškuosius resursus į taip vadinamus viešuosius  ryšius, kurių dalis buvo susijusi su rodymu „akcijų atrakcijų“, įvykių nušvietimu, visa tai  pateikiant kaip absoliučiai skaidrų procesą.  Pavyzdžiui, invaziją į Iraką buvo leista filmuoti, rodyti, sudaromas absoliutaus skaidrumo įspūdis, [kad galima stebėti] kaip dirba valstybių, kurios daro sprendimus, aukščiausio rango politikai.

Buvo ir kita pusė,  kuri buvo nematoma, apie kurią dalis žurnalistų, dalis politologų, dalis politikų ir visuomenės veikėjų nujautė, žinojo, suprato, kas vyksta, kai kas išaiškėdavo po kurio laiko. Pavyzdžiui, Skaityti toliau: “LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius:“WikiLeaks“ nutildymas būtų demokratijos pralaimėjimas“