J.Bakan: jei korporacija – asmuo, jai galima diagnozuoti psichopatinį sutrikimą

Tokią išvadą padarė Kanados Britų Kolumbijos universiteto teisės profesorius Joelis Bakanas, į korporacijų teisinį reguliavimą pažvelgęs iš psichologijos perspektyvos.

Psichopatija – sutrikimas, kurį turinčiam asmeniui būdingos paviršutiniškos emocijos ir ribotas arba neegzistuojantis atsakomybės jausmas, jis nėra empatiškas, negalvoja apie savo veiksmų pasekmes, nesirūpina kitų jausmais ir saugumu, nuolatos meluoja, siekia savo tikslo naudodamasis savo žavesiu ar grasindamas, manipuliuoja, nejaučia kaltės ir sąžinės graužimo, negali prisitaikyti prie socialinių normų ir laikytis įstatymų, yra įsitikinęs savo nebaudžiamumu.

Skaityti toliau: “J.Bakan: jei korporacija – asmuo, jai galima diagnozuoti psichopatinį sutrikimą“

M. Zoppè: Italijoje tikrai atėjo atominės energetikos pabaiga

2011 m. referendume italai 94 proc. balsų atmetė Silvio Berlusconi vyriausybės atominės energetikos planus. Italijoje tai buvo antrasis referendumas dėl atominės energetikos. Italijos aplinkos aktyvistė iš organizacijos „Legambiente“ dr. Monica Zoppè sako neabejojanti, kad paskutinis.

Skaityti toliau: “M. Zoppè: Italijoje tikrai atėjo atominės energetikos pabaiga“

Kam reikia kiaulių ir kaip jos kiaulina

Europoje keliama iniciatyva įvesti specialų mokestį mėsai, kaip tabakui ir alkoholiui. Mėsos vartojimas ir gyvulininkystės apimtys turėtų būti mažinami, teigia iniciatyvos šalininkai remdamiesi moksliniais tyrimais, rodančiais ryšį tarp gyvulininkystės ir klimato kaitos. Naujoji Lietuvos Vyriausybė, priešingai, gyvulininkystę skelbia prioritetine žemės ūkio šaka ir nori ją skatinti. Kiaulių augintojai tikisi, kad Lietuvoje bus daugiau tvartų, daugiau kiaulių, o besikuriantys kiaulynai sulauks paramos ir nuosaikesnio reguliavimo.

Skaityti toliau: “Kam reikia kiaulių ir kaip jos kiaulina“

H.Hyvönen: Suomija nekontroliuoja aplinką teršiančios kasybos pramonės

Suomijos Aplinkos institutas nustatė, jog sunkiųjų metalų – aliuminio, kadmio, nikelio, cinko ir urano – kiekiai patekę į Rytų Suomijos vandens telkinius viršija leistinas normas ir kelia pavojų gyviesiems organizmams. Skystas mišinys su nuodingais metalais į aplinką iš Sotkamo savivaldybėje esančios įmonės Talvivaara kasyklos pradėjo veržtis lapkričio 4 d. Po savaitės Helsinkyje vykusioje protesto demonstracijoje, reikalvusioje uždaryti kasyklą, dalyvavo apie tūkstantis žmonių, Aplinkos ministrui įteikta peticija su daugiau nei 17 tūkst. parašų.

Skaityti toliau: “H.Hyvönen: Suomija nekontroliuoja aplinką teršiančios kasybos pramonės“

Informacijos laisvės ekspertė: VAE koncesijos sutarties straipsnis 13.13 nepriimtinas

Tarptautinė žmogaus teisių organizacija Access Info Europe” (“Informacijos prieinamumas Europoje) griežtai kritikuoja atominės elektrinės koncesijos sutarties numatomas konfidencialumo išlygas kaip pažeidžiančias tarptautinę teisę bei Lietuvos įstatymus.

Kelių šimtų informacijos laisvės ekspertų tinklą beveik visose pasaulio valstybėse turinčios organizacijos vertinimu, sutartyje iš anksto numatomas teisės į informaciją ribojimas gali slopinti būtiną viešą diskusiją apie atominę energetiką.

Skaityti toliau: “Informacijos laisvės ekspertė: VAE koncesijos sutarties straipsnis 13.13 nepriimtinas“

Valstybė kaip išeitis

Kas keletą metų demokratinės valstybėse vyksta sujudimas — rinkimai. Savivaldos, parlamentų, prezidentų. Nepasitenkinimas rinkimų rezultatais – demokratijos dalis. Priklausomai nuo politinės sistemos, galima numatyti, jog nepatenkintųjų bus bent pusė, o ten, kur sistema, kaip Lietuvoje, daugiapartinė, yra tikimybė, kad nepatenkintųjų bus dauguma.

Kaip piliečiai išnaudos savo nepasitenkinimą, priklauso nuo jų kūrybiškumo. Galima nepasitenkinimą rinkimų rezultatais paversti nepasitenkinimu rinkimais –  jeigu jau tokia valdžia, tai geriau jokios, kam ta demokratija, duokite mums diktatorių arba karalienę. Galima prižiūrėti išrinktuosius, nuolatos viešai aiškintis jų elgesio motyvus ir išsakyti pastabas, šviesti juos ir ugdyti jų politinę atsakomybę, o jei nepavyksta – kitą kartą nebeišrinkti. Galima pasirinkti emigraciją, tikrą ar vidinę. Viena kraštutinių strategijų – kurti savo valstybę.

Skaityti toliau: “Valstybė kaip išeitis“

Ekonomistas A.Vanags: Baltijos šalių politikams nelygybė nerūpi

Baltijos valstybių sprendimą su finansų krize tvarkytis mažinant viešąsias išlaidas ir vykdant vadinamąją „vidinę“ devalvaciją vieni ekonomistai vadina sėkme, kiti – pavyzdžiu,  kaip nereikia daryti.  Iš trijų valstybių dėl krizės didžiausius nuostolius patyrė Latvija. Rygoje veikiančio Tarptautinio Baltijos ekonominės politikos studijų centro (BICEPS) vadovas, žurnalo “Baltic Journal of Economics“ redaktorius Alf Vanags turi paaiškinimą, kodėl Baltijos valstybės rinkosi būtent tokią politiką, kodėl nepaisant ekonomikos vystymosi šuolių ir ES paramos nelygybė šalyse pastaruosius dvidešimt metų didėja, o po krizės stebimas augimas pasižymi mažu užimtumo augimu.

Skaityti toliau: “Ekonomistas A.Vanags: Baltijos šalių politikams nelygybė nerūpi“

D.Sullivan: Žurnalistikai reikia ne pinigų, o jūsų

Drew Sullivan yra žurnalistas-tyrėjas (investigative journalist), duomenų analitikas ir žiniasklaidos vystymo specialistas, gyvena ir dirba Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina) bei Vašingtone (JAV). Yra įkūręs tiriamosios žurnalistikos ir inovacijų organizaciją „Žurnalistikos vystymo grupė“ JAV (Journalism Development Group ), vienas iš Tiriamosios žurnalistikos centro Bosnijoje bei  tarptautinio Žurnalistinių organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų projekto įkūrėjų.

Konsultuoja žurnalistų organizacijas, veda mokymus, vienas iš UNESCO publikuotų patarimų žurnalistams-tyrėjams (Story-Based Inquiry: a Manual for Investigative Journalists“ ) rengėjų. Studijavo aviacinę kosminę inžineriją ir žurnalistiką. Profesionalus komikas.

Skaityti toliau: “D.Sullivan: Žurnalistikai reikia ne pinigų, o jūsų“

Baltarusių aktyvistai ketina skųsti sprendimą neįleisti jų į Lietuvą

Baltarusijos aplinkosaugininkė, antiatominio judėjimo Baltarusijoje koordinatorė,  Astravo atominės elektrinės projekto visuomeninės ekologinės  ekspertizės atsakingoji sekretorė ir visuomeninės Baltarusijos organizacijos „Ekodom“ vadovė narė Tatjana Novikova bei judėjimo „Astravo atominė elektrinė – nusikaltimas!“ lyderis, opozicinės Jungtinės pilietinės partijos narys Mikalajus Ulasievičius ketina teismui skųsti Lietuvos Migracijos departamento sprendimą neįleisti jų į Lietuvą.

Rugsėjo 26 d. pranešimus Seime vykusioje konferencijoje turėję skaityti aktyvistai pasienyje sužinojo, jog Lietuvoje jie įtraukti į nacionalinį „nepageidaujamų asmenų“ sąrašą.

Skaityti toliau: “Baltarusių aktyvistai ketina skųsti sprendimą neįleisti jų į Lietuvą“

Gelbėti ar palikti mirčiai? F.Leichter-Flack apie katastrofos ir medicinos etiką

Kokiais kriterijais vadovaujasi šiuolaikinės visuomenės, priimdamos sprendimus, kai spręsti reikia greitai, o ištekliai riboti, ir padėti visiems neįmanoma? Apie etinius pasirinkimus pandemijų, katastrofų ir kitų kritinių situacijų metu savo paskaitoje Vilniuje kalbėjo Frédérique Leichter-Flack, viena iš  Prancūzų instituto rengiamo susitikimų, paskaitų, filmų ir parodų ciklo “Vasaros dvelksmas“ viešnių. Šiuolaikinės etikos problemas mokslininkė nagrinėja savo knygoje “Sąžinės laboratorija“  (“Le Laboratoire des cas de conscience“, 2012)

Skaityti toliau: “Gelbėti ar palikti mirčiai? F.Leichter-Flack apie katastrofos ir medicinos etiką“