Kaip baigti kyšininkavimą sveikatos sektoriuje? Diskusija TILS, 2012 04 12, I dalis

Kaip rodo “Transparency International“ atliekamas tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis“,  jau keletą metų sveikatos sapsaugos sektorių didžioji dalis Lietuvos gyventojų laiko korumpuočiausiu. Lietuvos medicinos studentų asociacija, Europos studentų teisininkų asociacijos Mykolo Riomerio universiteto filialas ir “Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) organizavo viešą diskusiją apie tai, kaip spręsti kyšių gydymo įstaigose problemą. Diskusijos fragmentai transliuoti 2012 04 19 laidoje “Žmonės ir idėjos“.

Sergejus Muravjovas, “Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas: Laba diena. <….> Labai malonu matyti jūsų čia teik daug susirinkusių. Tema be galo svarbi, šios diskusijos tikslas yra suprasti, kaip galėtume išspręsti kyšininkavimo problemą sveikatos apsaugos sektoriuje, kad sprendimas būtų tinkamas ir gydytojų atstovams, ir pacientams.

Jau daug metų, mano manymu, esame aklavietėje, apie tai šnekama, kartais, man atrodo, bijoma apie tai kalbėti, o realių pokyčių nesimato, nes pagal paskutinę Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) neseniai atliktą tyrimą 60 proc. žmonių kalba apie tai, kad jiems arba jų šeimos nariams teko bent sykį atsidėkoti gydytojui už suteiktą paslaugą.

Maža to, beveik pusė jų kalba apie tai, kad nuo tokio atsilyginimo jų manymu iš tiesų priklauso ir paslaugos kokybė. Įdomiausia, kad tik 12 procentų iš apklaustųjų kalba apie tai, kad jie iš gydytojo suprato, jog tokį atsilyginimą reikia duoti. Didžioji dauguma tai daro savo noru ir supranta iš kitų pacientų, suprask, nori atsidėkoti. Galbūt bijo, kad kitaip negaus tinkamos paslaugos.

Todėl akivaizdu, kad pati problema yra gan sudėtinga, ir labai svarbu, kad mes su jumis šiandien suprastume,  kaip galima padaryti  kad ir nedidelį žingsnį į priekį, ir galbūt šiek tiek geriau susitarti, ką iš tiesų galima būtų padaryti ir kaip mes tai galime padaryti kartu.

Būtent dėl to sukvietėme į šią diskusiją gydytojų atstovus, kitų institucijų  žmones, kurie, tikiu, turi savo nuomonę, gali pasakyti ne tik diagnozę, bet ir pasiūlyti vieną ar kitą sprendimą, nes šiuo atveju tikslas yra diskutuoti konstruktyviai, suprasti, kaip galime susitarti dėl vieno ar kito žingsnio, nes tikiu, kad bet koks pasiūlymas turi atsirasti iš vidaus, negali primesti sveikatos apsaugos atstovams sprendimo, kuris gali atrodyti tinkamas žmonėms iš išorės.

Noriu visų jūsų įsitraukimo į šią diskusiją. Todėl jums leidus pristatysiu diskusijos pirminius dalyvius, nes diskusijoje dalyvaujate ir visi jūs. Ponas Dainius Pūras [medicinos mokslų daktaras, vaikų ir paauglių psichiatras, VU Medicinos fakulteto profesorius, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys], Martynas Marcinkevičius [ Sveikatos apsaugos ministro patarėjas, Liberalų ir centro sąjungos narys, gydytojas psichiatras, visuomenės sveikatos vadybininkas], Rasa Terbetienė [Pacientų saugosinovacijų ir kokybės fondo valdybos pirmininkė, šeimos gydytoja].  Liutauras Labanauskas [Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas, LSMU profesorius, Vaikų ligų klinkos Vaikų gastroenterologijos ir Vaikų onkohematologijos sektorių vadovas] ir Laimutis Paškevičius [Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas] prisijungs šiek tiek vėliau <….>

Jie kalbės 30-40  min, kiekvienas po 5-7 minutes, o po to mes tikimės konstruktyvios diskusijos iš visų jūsų. Turime ne vien gydytojus, sveikatos apsaugos sektoriaus atstovus, bet ir nemažai jaunų žmonių, studentų medikų, kurie kelias dienas iš eilės Kaune ir Vilniuje diskutavo apie tai, kaip jiems atrodo galima būtų išspręsti šitą problemą, todėl tikiu, kad tikrai smagiai praleisime pusantros valandos ir galbūt turėsime šiokį tokį rezultatą. Dainiau, perduodu žodį Jums.

Dainius Pūras, medicinos mokslų daktaras, vaikų ir paauglių psichiatras, VU Medicinos fakulteto profesorius, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys: Ačiū. Pabandysiu prisidėti prie diskusijos, tikiuosi, konstruktyvios.

Manau, kad visi sistemos dalyviai turėtų būti atsakingi už sistemos kokybę. Šis reiškinys, apie kurį šiandien šnekam, mano nuomone, ir esu skaitęs nemažai studijų – mūsų regiono sveikatos apsaugos sistema intensyviai tyrinėjama, yra daug studijų parašyta apie tai kaip vyksta ne de jure, o de facto, sveikatos apsaugos paslaugų teikimo ir gavimo procesas, tai, mano nuomone, ir daugelio ekspertų nuomone, šis reiškinys negali būti analizuojamas atsietai nuo bendro sveikatos apsaugos sistemos ir netgi bendros mūsų visuomenės krizės konteksto.

Kalbant apie sveikatos sistemą, tai viena iš tvirčiausių tokių tvirtovių, jau 22 metai sunkiai pasiduodanti turinio permainoms. Aš nekalbu apie fasadą, aš kalbėčiau apie taip vadinamą neo-techno-feodalinę sistemą, fasadas vis labiau modernizuojamas, o paslaugų turinys… ne turinys, o santykiai tarp paslaugų gavėjų ir tiekėjų lieka, sakyčiau, su mažiausiai dviem realybėm – viena aprašyta dokumentuose gausiuose, o kita – kasdieniniame gyvenime. Skaityti toliau: “Kaip baigti kyšininkavimą sveikatos sektoriuje? Diskusija TILS, 2012 04 12, I dalis“

Kaip baigti kyšininkavimą sveikatos sektoriuje? Diskusija TILS, 2012 04 12, II dalis

Kaip rodo “Transparency International” atliekamas tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis“,  jau keletą metų sveikatos sapsaugos sektorių didžioji dalis Lietuvos gyventojų laiko korumpuočiausiu. Lietuvos medicinos studentų asociacija, Europos studentų teisininkų asociacijos Mykolo Riomerio universiteto filialas ir “Transparency International” Lietuvos skyrius (TILS) organizavo viešą diskusiją apie tai, kaip spręsti kyšių gydymo įstaigose problemą. Diskusijos fragmentai transliuoti 2012 04 19 laidoje “Žmonės ir idėjos”.

I diskusijos dalį skaitykite čia.

Liutauras Labanauskas, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas, LSMU profesorius, Vaikų ligų klinkos Vaikų gastroenterologijos ir Vaikų onkohematologijos sektorių vadovas: Aš dėl priemokų noriu pasakyti. Čia visi diskutuoja, priemokos priemokos priemokos. Ir staiga atsiranda pasiūlymai: litas už receptą, penki litai dar už kažką. Nu tai… juokingai net skamba. Kam tokias priemokas išvis vesti, jų adminsitravimas bus brangesnis, negu pati priemoka.

Iš kitos pusės, mes pabandėm išsiaiškinti, mūsų kaimynai latviai įvedė tokias priemones – atsisako jų. Todėl Skaityti toliau: “Kaip baigti kyšininkavimą sveikatos sektoriuje? Diskusija TILS, 2012 04 12, II dalis“

Graikija: žmonės už skaičių

Graikija gavo pirmąją 7,5 mlrd. eurų išmoką iš antrojo vadinamosios tarptautinės pagalbos paketo.  Pinigai iš  euro zonos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ateina kaip paskola ir yra skirti tik atsiskaityti su valstybės kreditoriais. Paskola skiriama Graikijai įsipareigojus radikaliai mažinti valstybės išlaidas ir pertvarkyti ekonomiką.  

hatzistefanou-kitidi
K. Kitidi ir A. Chatzistefanou Debtocracy nuotr.

Kokia tai skola, kurią visuomenė turi išpirkti mokėdama kainą, kuri gali būti nepakeliama – atsakymo į šį klausimą ieško visuomenės lėšomis sukurto filmo “Skolokratija”  (“Debtocracy”, 2011) autoriai. Filme aptariama, kas yra neteisėta skola (angl. odious debt), kaip valstybės skolos krizė spręsta Argentinoje ir Ekvadore, svarstomas tarptautinio investicinio banko Goldman Sachs vaidmuo Graikijos skolos istorijoje bei visuomeninio valstybės skolos audito idėja. Pokalbį su viena filmo autorių Graikijos žurnaliste Katerina Kitidi pradėjome nuo klausimo, kaip valstybės skolos krizė pakeitė jos gyvenimą. 

Buvau interneto naujienų portalo vyriausioji redaktorė. Praeitais metais palikau šį darbą. Pradėjau dirbti kaip nepriklausoma žurnalistė, nes manau, kad taip turėsiu laiko baigti dokumentinį filmą. Kuriame jį kartu su kolega Aris Chatzistefanou. Filmas vadinasi „Katastroika“ („Catastroika“ 2012). Jis pasakoja apie privatizaciją ir kainų reguliavimo panaikinimą įvairiose vadinamojo išsivysčiusio pasaulio šalyse.

Kad galėčiau įgyvendinti šį sumanymą, kurį laikau labai svarbiu sau ir visai graikų visuomenei, turėjau palikti savo  darbą. Pranešinėti naujienas –  tai jas išgyventi. Skaityti toliau: “Graikija: žmonės už skaičių“

I.Phipia apie Gruzijos socialinę revoliuciją, sumažėjusią korupciją, mokyklas be pinigų ir roko muziką

Iraklis Phipia – Gruzijos roko grupės “Efemera“ muzikantas, diplomuotas fizikas, vienas iš jaunų žmonių, aktyviai dalyvavusių vadinamoje Rožių revoliucijoje 2003 m. Įsitraukęs į aktyvizmą, aštuonerius metus dirbęs jaunimo nevyriausybinėse organizacijoje ir organizavęs rinkimus studentų savivaldoje, kuri Gruzijoje tiesiogiai susijusi su politine šalies sistema, I.Phipia šiandien dirba švietimo srityje. Lietuvon atvyko į mėgstamiausios grupės „30 Seconds to Mars“ koncertą. Interviu transliuotas 2011 11 16 laidoje. 

Jūsų klausysis žmonės, kuriems žodžiai „revoliucija“ ir „karas“ reiškia „labai seniai“ arba „labai toli“. Ką žodis “revoliucija“ reiškia Jums?

Iš pradžių – euforija. Dabar ji jau praėjo. Tada, 2003-aisiais, prieš Rožių revoliuciją, reikėjo permainų. Jos įvyko – visur, ir vyriausybėje, ir daugelyje kitų sričių.

Kaip pavadinti dabartinę situaciją? Sunku pasakyti, nes žmonės skirtingai vertina. Yra patenkintų, yra nepatenkintų, yra manančių, kad Rožių revoliucija gerai, yra sakančių, kad po jos jiems gyventi pasidarė sunkiau.

Kai kalbame apie socialinę revoliuciją, nes tai – socialinė revoliucija, negali būti kokio nors vieno žodžio, vieno termino, kuriuo apibūdintume tai, kas vyksta. Tai, kas revoliucija vadinta prieš šimtą metų, gal ne visai tinka mūsų Rožių revoliucijai, nes ji ir dabar tęsiasi. Rožių revoliucija – tai reformos, visiškas mentaliteto keitimas.

Pavyzdžiui, dabar žmonės įprato vaikščioti saugiai, įprato, kad visada yra vanduo ir elektra. Jeigu dabar tiekimas sutrinka, žmonės priima tai kaip stresą, kaip katastrofą. Skaityti toliau: “I.Phipia apie Gruzijos socialinę revoliuciją, sumažėjusią korupciją, mokyklas be pinigų ir roko muziką“

A.Bartas apie pasaulinį kyšių žemėlapį bribespot.com

Davėte kyšį? Praneškite apie tai visam pasauliui, anonimiškai, tik konkrečiai – sušukimas “Vyriausybė korumpuota!“ bus ištrintas. 100 litų gydytojui Kaune “už operaciją“ ir 10 litų naktinei slaugytojai, 70 eurų policininkui Belgrade, 350 eurų “parama“ Slovakijos mokykloje – šias istorijas rasite kyšių žemėlapyje  bribespot.com.  Vieno iš svetainės kūrėjų vilniečio verslininko Arto Barto teigimu,  žemėlapis leis žmonėms pareikšti savo protestą, o institucijoms –  aiškiau pamatyti korupcijos priežastis ir jas šalinti. Globaliame kaime viešas sugėdinimas gali būti veiksmingesnis už bausmę – kam malonu matyti savo ligoninę, universitetą ar policijos skyrių aplipusius kyšiais pasaulio akivaizdoje. Interviu transliuotas 2011 07 20 laidoje.

Kaip gimė bribespot.com?

Labai intensyviai dirbome savo komerciniuose projektuose ir nusprendėme, kad atėjo laikas šiek tiek pailsėti. Viena iš poilsio formų buvo nuvažiuoti į Taliną pabendrauti su bendraminčiais renginyje (Garage48), skirtame  žmonėms, kurie gyvena „start up“ gyvenimą, turi daug verslo idėjų, kuria naujus verslus…

Kas yra „start up“ gyvenimas?

Nežinau, kaip šitą žodį išversti į lietuvių kalbą, šia prasme lietuvių kalba ydinga, dar neradome gero atitikmens. „Startup‘as“ yra verslas, kuris pradedamas nuo nulio, Skaityti toliau: “A.Bartas apie pasaulinį kyšių žemėlapį bribespot.com“