Žyma: radioaktyvios atliekos

aplinka, mokslas ir technologijos, politikaParašykite komentarą

TATENA ekspertai: kurkite kapinyno strategiją ir neslapukaukite

a. g.

Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai ragina Lietuvą parengti integruotą ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo strategiją. Ekspertų misiją inicijavo Lietuvos Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūra (RATA). Misijai vadovavęs dr. Robertas Chaplow po susitikimo su Lietuvos specialistais Energetikos ministerijoje davė interviu laidai “Žmonės ir idėjos“.  Pokalbyje dalyvavo Vaida Pilibaitytė (CEU, VDU, Baltijos aplinkos forumas), kurios mokslinių interesų sritis – viešasis atominės energetikos diskursas energetinio saugumo kontekste. 

Atominių atliekų plokštelė – ilgai groja, brangiai kainuoja

Ilgaamžės radioaktyvios atliekos – atominėje elektrinėje panaudotas branduolinis kuras (PBK) ir viskas, kas lietėsi su reaktoriumi. Lietuva kol kas neturi sprendimo, kur laidoti PBK ir kitas ilgaamžes radioaktyvias atliekas, tarp  jų ir Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) naudotą grafitą. Skaityti toliau: “TATENA ekspertai: kurkite kapinyno strategiją ir neslapukaukite“

aplinka, energetika, mokslas ir technologijosParašykite komentarą

Švedų geologas dr. Nils-Axel Mörner kritikuoja giluminio radioaktyvių atliekų kapinyno idėją

a. g.

Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūros (RATA) atstovai teigia, kad švedų suprojektuotas giluminis kapinynas – sprendimas, pasaulyje pripažįstamas geriausiu. Tačiau Švedijoje dėl jo vyksta diskusijos.

Švedijos atominės pramonės įmonė SKB kovo 16 d. kreipėsi į Švedijos branduolinio saugumo agentūrą prašydama leidimo giluminiam ilgaamžių radioaktyvių atliekų kapinynui Foršmarke (Forsmark) prie Baltijos jūros, 125 km nuo Stokholmo, maždaug 540 km nuo Klaipėdos.

Pagal Švedijos įstatymus, už radioaktyvių atliekų tvarkymą atsako atominė pramonė, saugumo reikalavimus formuluoja ir priežiūrą vykdo valstybinė institucija bei nevyriausybinė organizacija. Atliekų laidojimo 500 m gylyje projekto (KBS) vystymas ir pasiruošimo darbai truko ilgiau kaip 30 m. Nevyriausybinė Švedijos branduolinių atliekų priežiūros organizacija (MKG) ruošiasi pasinaudoti savo teise blokuoti leidimo išdavimą. MKG atstovų teigimu, įmonė negali užtikrinti saugumo.

Giluminiam atliekų laidojimui nepritaria ir švedų geologas, geofizikas dr. Nilsas Akselis Miorneris (Nils-Axel Mörner). Geologo teigimu, švedų ir iš jų perimta suomių giluminio kapinyno KBS-3 koncepcija paremta klaidinga prielaida, kad kapinynas bus žemo seisminio aktyvumo vietoje ir kad geologinė situacija nesikeis ateinančius 100 tūkst. metų.

Savo pranešime Seime vykusioje konferencijoje „Atominės energetikos iššūkiai aplinkai, sveikatai, ekonomikai ir teisei“ kalbėjote, kad ieškant sprendimų kaip laidoti atominės elektrinėse panaudotą branduolinį kurą ir skaičiuojant seisminių įvykių tikimybę reikia atsižvelgti ne tik į seismologinius duomenis, bet ir paleoseismologinius (paleoseismologija – mokslas, nustatantis tolimoje praeityje vykusius seisminius įvykius pagal uolienas – A.Č.).

Būtent. Seismologų duomenys geriausiu atveju siekia 100 metų, o dažniausiai – tik keletą dešimtmečių. Paleoseismologų duomenys – 12 tūkstančių metų. Jie padeda susidaryti daug aiškesnį vaizdą apie žemės gelmes. Ypač kai kalbame apie laiką, kurio reikia radioaktyvioms atliekoms saugoti – tai 100 tūkstančių metų.

Kaip geologas galiu pamatytį seisminį įvykį „įrašytą“ į  uolienas tik tokiu atveju, Skaityti toliau: “Švedų geologas dr. Nils-Axel Mörner kritikuoja giluminio radioaktyvių atliekų kapinyno idėją“