Žyma: skaidrumas

darbas, Sveikatos apsaugaParašykite komentarą

Teismo diagnozė Karoliniškių poliklinikai

a. g.

Po dvejų priverstinės pravaikštos metų Karoliniškių poliklinikos kineziterapeutė, Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartimi grąžinama į darbą. Užsitęsusi istorija leidžia iš arčiau pažvelgti ne tik į profesinių sąjungų aktyvistų ir darbdavių santykius Lietuvoje, bet ir į viešųjų gydymo įstaigų skaidrumo ir valdymo problemas. 

„Manau, kad brutaliam smurtui galima pasipriešinti. Darbdavys išmetė mane per penkias minutes ir sakė – tu nieko nelaimėsi. Praėjo daugiau negu dveji metai, bet vis tiek laimėjau“, – Klasikos programos laidai „Žmonės ir idėjos“ sakė A.Kavaliauskaitė. – „Laimėjau visus tris teismus ir sugrįžau. Palinkėčiau visiems kovoti už savo teises.“

A.Kavaliauskaitės teigimu, darbdavio jai atsiųstame iškvietime į darbą užprogramuotas galimas teisės aktų pažeidimas, nes jame nurodyta, kad reikės pasirašyti pakeistą darbo sutartį: „Teismas pripažino, kad mano pravaikšta buvo priverstinė, tai reiškia, kad grįžtu į tas pačias sąlygas su ta pačia sutartimi, apie jokį sąlygų pakeitimą nuo pirmos dienos kalbos neturėtų būti <…>, o jeigu nori keisti darbo sąlygas, Skaityti toliau: “Teismo diagnozė Karoliniškių poliklinikai“

politika, visuomenėParašykite komentarą

Graikija: žmonės už skaičių

a. g.

Graikija gavo pirmąją 7,5 mlrd. eurų išmoką iš antrojo vadinamosios tarptautinės pagalbos paketo.  Pinigai iš  euro zonos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ateina kaip paskola ir yra skirti tik atsiskaityti su valstybės kreditoriais. Paskola skiriama Graikijai įsipareigojus radikaliai mažinti valstybės išlaidas ir pertvarkyti ekonomiką.  

hatzistefanou-kitidi
K. Kitidi ir A. Chatzistefanou Debtocracy nuotr.

Kokia tai skola, kurią visuomenė turi išpirkti mokėdama kainą, kuri gali būti nepakeliama – atsakymo į šį klausimą ieško visuomenės lėšomis sukurto filmo “Skolokratija”  (“Debtocracy”, 2011) autoriai. Filme aptariama, kas yra neteisėta skola (angl. odious debt), kaip valstybės skolos krizė spręsta Argentinoje ir Ekvadore, svarstomas tarptautinio investicinio banko Goldman Sachs vaidmuo Graikijos skolos istorijoje bei visuomeninio valstybės skolos audito idėja. Pokalbį su viena filmo autorių Graikijos žurnaliste Katerina Kitidi pradėjome nuo klausimo, kaip valstybės skolos krizė pakeitė jos gyvenimą. 

Buvau interneto naujienų portalo vyriausioji redaktorė. Praeitais metais palikau šį darbą. Pradėjau dirbti kaip nepriklausoma žurnalistė, nes manau, kad taip turėsiu laiko baigti dokumentinį filmą. Kuriame jį kartu su kolega Aris Chatzistefanou. Filmas vadinasi „Katastroika“ („Catastroika“ 2012). Jis pasakoja apie privatizaciją ir kainų reguliavimo panaikinimą įvairiose vadinamojo išsivysčiusio pasaulio šalyse.

Kad galėčiau įgyvendinti šį sumanymą, kurį laikau labai svarbiu sau ir visai graikų visuomenei, turėjau palikti savo  darbą. Pranešinėti naujienas –  tai jas išgyventi. Skaityti toliau: “Graikija: žmonės už skaičių“

Sveikatos apsauga, visuomenėParašykite komentarą

A.Bartas apie pasaulinį kyšių žemėlapį bribespot.com

a. g.

Davėte kyšį? Praneškite apie tai visam pasauliui, anonimiškai, tik konkrečiai – sušukimas “Vyriausybė korumpuota!“ bus ištrintas. 100 litų gydytojui Kaune “už operaciją“ ir 10 litų naktinei slaugytojai, 70 eurų policininkui Belgrade, 350 eurų “parama“ Slovakijos mokykloje – šias istorijas rasite kyšių žemėlapyje  bribespot.com.  Vieno iš svetainės kūrėjų vilniečio verslininko Arto Barto teigimu,  žemėlapis leis žmonėms pareikšti savo protestą, o institucijoms –  aiškiau pamatyti korupcijos priežastis ir jas šalinti. Globaliame kaime viešas sugėdinimas gali būti veiksmingesnis už bausmę – kam malonu matyti savo ligoninę, universitetą ar policijos skyrių aplipusius kyšiais pasaulio akivaizdoje. Interviu transliuotas 2011 07 20 laidoje.

Kaip gimė bribespot.com?

Labai intensyviai dirbome savo komerciniuose projektuose ir nusprendėme, kad atėjo laikas šiek tiek pailsėti. Viena iš poilsio formų buvo nuvažiuoti į Taliną pabendrauti su bendraminčiais renginyje (Garage48), skirtame  žmonėms, kurie gyvena „start up“ gyvenimą, turi daug verslo idėjų, kuria naujus verslus…

Kas yra „start up“ gyvenimas?

Nežinau, kaip šitą žodį išversti į lietuvių kalbą, šia prasme lietuvių kalba ydinga, dar neradome gero atitikmens. „Startup‘as“ yra verslas, kuris pradedamas nuo nulio, Skaityti toliau: “A.Bartas apie pasaulinį kyšių žemėlapį bribespot.com“

politika, Sveikatos apsauga, žiniasklaidaKomentarų: 3

Dr. Aurelijus Veryga apie informacijos blokadą ir bandymus atšaukti alkoholio reklamos draudimą

a. g.

Seimo narys Vitas Matuzas (TS-LKD) ir trylika jo kolegų Seime pateikė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio pataisą, kuria būtų atšaukiamas 2012 m. sausio 1 d. turėjęs įsigalioti draudimas reklamuoti alkoholį visuomenės informavimo priemonėse ir ant išorinių stendų. Po raštu Seimo pirmininkei dėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimo greta alkoholio gamintojų ir reklamos agentūrų atstovų – šešių žiniasklaidos įmones ir žurnalistus atstovaujančių organizacijų vadovų parašai.

Kaip vyksta viešoji diskusija, kai žiniasklaidos, kuriančios šiai diskusijai erdvę, interesai sutampa su alkoholio gamintojų interesais?

Sakyčiau, kad ji visai nevyksta  Vienoje diskusijoje su Seimo nariu Vitu Matuzu tiesiai ir pasakiau – teigiama, kad registruotomis įstatymo pataisomis siekiama paskatinti diskusiją, bet matau, kad yra atvirkščiai – niekas nesiruošia jos skatinti.

Dar daugiau, paieškojau pranešimų spaudai ir pasižiūrėjau, kas buvo rašoma apie žiniasklaidos ir alkoholio gamintojų susitikimus. Daug kur skamba tokie teiginiai, kad [alkoholio pramonės atstovai] negali pasakoti kažko daugiau, nes susitikimas „nebuvo spaudai“. Kaune vyko susitikimas su studentais, organizuota diskusija, portalui, kuris buvo prieš tai paskelbęs informaciją apie tą diskusiją, buvo liepta ją išimti, buvo parašyta taip – „gavome nurodymą iš viršaus“. Skaityti toliau: “Dr. Aurelijus Veryga apie informacijos blokadą ir bandymus atšaukti alkoholio reklamos draudimą“

politika, žiniasklaidaParašykite komentarą

Attila Mong apie tylos protestą eteryje, spaudos laisvę ir pelno nesiekiančią žurnalistiką

a. g.

Protestuodamas prieš naująjį Vengrijos žiniasklaidos įstatymą,  žurnalistas Attila Mong kartu su laidos redaktoriumi Vengrijos visuomeninio radijo“MR1-Kossuth” laidos „180 minučių“ tiesioginės transliacijos metu paskelbė tylos minutę. Iš karto po to radijo vadovybė suspendavo žurnalisto darbą radijuje ir pradėjo drausminę bylą.

Vengrijoje iki šiol nėra žiniasklaidos savireguliacijos sistemos. Žurnalisto teigimu, į jo raginimus tokią sistemą kurti žurnalistai ir leidėjai reaguodavę kaip į siūlymus save cenzūruoti – esą, kam to reikia. Taisyklė, kad ten, kur nesusikuria efektyvi savireguliacija, gali atsirasti valdžios organizuota spaudos laisvę  pernelyg varžanti žurnalistų priežiūros sistema,  pasitvirtino – Vengrijos parlamentas, kuriame daugumą sudaro dešiniosios partijos Fides nariai, pernai gruodį priėmė naują Žiniasklaidos įstatymą, kurį  tarptautinės žurnalistų organizacijos kritikuoja už didelės politinės žiniasklaidos kontrolės įtvirtinimą, įpareigojimą žurnalistams atskleisti šaltinius,  neproporcingas baudas už pažeidimus, kurie įstatyme neapibrėžti konkrečiai, sudarant sąlygas kontrolieriams piktnaudžiauti savo galia. Interviu transliuotas 2011 05 04 laidoje.

Kaip tapote žurnalistu?

Žurnalistu norėjau būti dar vaikystėje. Norėjau būti sporto žurnalistas – labai domėjausi sportu. Pradėjau studijuoti 1988 m., tai buvo dar komunistiniai laikai. Buvau labai jaunas, dvidešimt vienerių, bet jau mačiau, kad tokioje visuomenėje normaliai žurnalistu dirbti neįmanoma. Mečiau tą sumanymą, studijavau verslą, dvejus metus mokiausi Paryžiuje. Grįžęs pradėjau dirbti reklamoje, tada vėl grįžo mintis, kad norėčiau būti žurnalistas. Buvo demokratijos pradžia, pradėjau studijuoti ir dirbti visuomeniniame radijuje. Laimei ar nelaimei turiu padidintą jautrumą neteisybei ir stiprų sugebėjimą pasipiktinti – pasipiktinu lengvai ir daug kuo. Neteisybė mane labai užgauna.

Tai sunkumų kelianti savybė, kartais daug paprasčiau būtų numoti ranka, bet – laimei ar nelaimei – turiu gyventi su savo charakteriu. Esu žurnalistas, nes supratau, Skaityti toliau: “Attila Mong apie tylos protestą eteryje, spaudos laisvę ir pelno nesiekiančią žurnalistiką“