TATENA ekspertai: kurkite kapinyno strategiją ir neslapukaukite

Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai ragina Lietuvą parengti integruotą ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo strategiją. Ekspertų misiją inicijavo Lietuvos Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūra (RATA). Misijai vadovavęs dr. Robertas Chaplow po susitikimo su Lietuvos specialistais Energetikos ministerijoje davė interviu laidai “Žmonės ir idėjos“.  Pokalbyje dalyvavo Vaida Pilibaitytė (CEU, VDU, Baltijos aplinkos forumas), kurios mokslinių interesų sritis – viešasis atominės energetikos diskursas energetinio saugumo kontekste. 

Atominių atliekų plokštelė – ilgai groja, brangiai kainuoja

Ilgaamžės radioaktyvios atliekos – atominėje elektrinėje panaudotas branduolinis kuras (PBK) ir viskas, kas lietėsi su reaktoriumi. Lietuva kol kas neturi sprendimo, kur laidoti PBK ir kitas ilgaamžes radioaktyvias atliekas, tarp  jų ir Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) naudotą grafitą. Skaityti toliau: “TATENA ekspertai: kurkite kapinyno strategiją ir neslapukaukite“

Medijų menininkas Udo Noll apie ateities radiją, ištrintas erdves ir atidų slampinėjimą

UdoVarpai, kvietimas melstis, varlių choras, upelis miške, vaikai Kopenhagoje – tokie garsai penktadienį, gegužės 13 d., papildė internetinio projekto radio aporee garsų žemėlapį. Dabar jame tiek pasaulio garsų, kad be pertraukos galima būtų klausytis pustrečios savaitės. Galima klausytis dienos, metų laiko, miesto, pasaulio šalies, temos, galima klausytis kaip radijo, o galima įkelti ir savo įrašytų aplinkos garsų. Sumanymo autorius, Berlyne gyvenantis menininkas Udo Noll sako kasdien išklausantis per parą žmonių į žemėlapį sudėtus garsus – jam tai geriausia pasaulio naujienų laida. Pasaulio garsų radijas – vienas iš antrą dešimtmetį kuriančio menininko kūrinių, jungiančių erdves ir trinančių ribas tarp „ten“ ir „čia“, tarp to, kas buvo ir kas išgalvota.  Kalbėjomės Taline, kur Udo vedė kūrybines dirbtuves iš garso bei architektūros įvykių ciklo „Tuned City“.

[Keli ankstesni] mano darbai  buvo susiję su garsais ir su galimybe dirbti tinkle – tiek technologijų, tiek bendruomenės prasme. Bendruomenės, kurios neriboja vieta ir laikas. Dabar tai jau įprasta, bet tais laikais tai buvo įdomi patirtis – kokias formas, kokius įrankius tokiam bendravimui galima sukurti. Mane domino tinklaveika, taip pat domino ir mokslinis radijo aspektas. Tos dvi sritys susijungė, ir garsas man tapo labai svarbus. O galbūt susidomėjimas garsu ateina dar iš seniau.

Papasakosiu trumpą istoriją iš savo vaikystės. Užaugau mažame kaime, ten kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio vienuolikta valandą skambėdavo bažnyčios varpai, o dar kaime veikė radijas. Mano teta, seniūno padėjėja, buvo tos sistemos operatorė. Ji kasdien skaitė kaimo žinias – kas švenčia gimtadienį, kas mirė, kas tuokiasi, ar vyks kaimo vyrų choro repeticija, ar visos vietinių ūkininkų karvės sveikos ir panašiai. Vietinės reikšmės dalykai, kuriuos galėtum rasti mažame laikraštyje. O mes turėjome radiją.

Iš pradžių Skaityti toliau: “Medijų menininkas Udo Noll apie ateities radiją, ištrintas erdves ir atidų slampinėjimą“