Žyma: žodžio laisvė

menas, politika, visuomenėKomentarų: 4

ACTA ir laisvi informacijos mainai. Diskusija. Meno avilys, Mediateka, 2012 02 08 (tekstas)

a. g.

(sutrumpintą diskusijos tekstą galite rasti Bernardinuose )

Lina Černiauskaitė, Meno avilys: Labas vakaras visiems, ir dalyviams, ir žiūrovams, auditorijai. Susitinkame Meno avilio Mediatekoje, tai organizacija kuri užsiima kino edukacija ir kitokiais, daugiausiai su kinu susijusiais, projektais, taip pat rengiame viešas diskusijas, renginius, peržiūras. Šiandien kviečiame diskutuoti apie tarptautinį susitarimą ACTA, kuris skirtas kovai su klastotėmis ir piratavimu. Jis liečia kelias sritis – farmaciją, mediciną, žemės ūkį, GMO patentus, taip pat ir skaitmeninę erdvę, kuriai ir skirsime daugiausiai dėmesio šioje diskusijoje.

Norėčiau pristatyti diskusijos dalyvius. Teisingumo ministro patarėjas Tomas Baranovas, Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vyriausioji specialistė Gyta Berasnevičiūtė, Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktorė Rasa Adomaitienė, Piratų partijos judėjimo atstovas, IT tinklaraščio topzone.lt autorius Justinas Mikalauskas, architektas, kūrėjas Justas Ingelevičius, stop-acta.lt visuomeninio judėjimo atstovė Justina Naujokaitytė, intelektinės teisės specialistai, advokatas dr. Stasys Drazdauskas ir teisininkė Dina Adomavičiūtė bei žurnalistas, rašantis autorinių teisių, intelektinės nuosavybės klausimais Gediminas Gasiulis.

Kaip žinote, Lietuva neseniai, sausio mėnesį, pasirašė ACTA kartu su daugeliu kitų šalių Japonijoje.  Vienas iš diskusinių klausimų – visuomenė mažai arba visai nežinojo apie šio susitarimo rengimą ir pasirašymo faktą. Pirmo klausimo norėčiau paklausti Skaityti toliau: “ACTA ir laisvi informacijos mainai. Diskusija. Meno avilys, Mediateka, 2012 02 08 (tekstas)“

politikaParašykite komentarą

J.Hladki: Nebūkite abejingi tam, kas vyksta su kaimynais

a. g.

Europos humanitarinio universiteto (EHU) studentas Jauhieni Hladki – vienas iš kelių šimtų žmonių, suimtų 2010 m. gruodžio 19-tosios naktį Minske. Nepriklauso jokiai partijai ar Baltarusijoje veikiančiai organizacijai. Studijavęs fiziką, dabar Vilniuje gilinasi į politikos mokslus ir Europos studijas. Interviu parengtas sausio pabaigoje, J.Hladki ruošiantis žiemos sesijai, į kurią pavėlavo, nes buvo įkalintas. Pokalbis iš 2011 01 26 transliuotos laidos “Bernardinuose“. Skaityti toliau: J.Hladki: Nebūkite abejingi tam, kas vyksta su kaimynais

Sveikatos apsaugaKomentarų: 4

Dr.A.Šimaitis apie atviros diskusijos sveikatos apsaugos klausimais būtinybę ir piliečių žurnalistikos projektą „Vakarų Lietuvos medicina“

a. g.

Su dr.Audriumi Šimaičiu radijo studijoje kalbėjomės šeštadienio rytą (2011 02 19) prieš jam išskrendant atgal į Jungtinę Karalystę po intensyvios savaitės Lietuvoje. Kartu su bendraminčiais dr.A.Šimaitis keliavo po Vakarų Lietuvos ligonines pristatydami naują piliečių žurnalistikos projektą ir diskutuodami apie šiuolaikinę gydytojo darbo sampratą bei sveikatos apsaugos reformą.

Kaip gimė “Vakarų Lietuvos medicina“?

Visada kai pradedi kokią nors veiklą iš pradžių atrodo labai sunku skintis kelią į priekį, ir dauguma netiki, kad galima ką nors padaryti ir nuveikti. Tačiau aš manau, kad reikia daug atkaklumo, pasiryžimo, turėti aiškią viziją, ko tu nori. Jeigu eini tuo keliu, tai dažnai keliai netikėtai atsiveria, atsidaro durys, atsiranda žiniasklaidos priemonės, [kurios] pamato tą veiklą, ir visada atsiranda žmonių, kurie nori eiti drauge.

Būtent tokiu būdu ir gimė „Vakarų Lietuvos medicina“. Tai bendras projektas, esame keturi šito  internetinio portalo apie Lietuvos sveikatos apsaugą, gal labiau akcentuojant Vakarų Lietuvos klausimus, steigėjai. Genovaitė Privedienė – žurnalistė iš Vakarų Lietuvos, daugybę metų dirbanti Klaipėdoje ir daug metų besidominti sveikatos apsauga, nuostabi šitos srities profesionalė. Mes su ja bendradarbiaujame ir draugaujame jau 10-15 metų, ilgametis bendradarbiavimas ir pagimdė idėją, kad reikia steigti „Vakarų Lietuvos medicinos“ portalą.

Idėja steigti portalą gimė po to, kai po mano skelbiamų spaudos straipsnių vienas iš ligoninių vadovų, turbūt pasijutęs esąs mano aprašomų straipsnių prototipas, prisistatė į vieną iš žiniasklaidos priemonių ir prašė, kad nebūčiau spausdinamas. Skaityti toliau: “Dr.A.Šimaitis apie atviros diskusijos sveikatos apsaugos klausimais būtinybę ir piliečių žurnalistikos projektą „Vakarų Lietuvos medicina““

žiniasklaidaParašykite komentarą

LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius:“WikiLeaks“ nutildymas būtų demokratijos pralaimėjimas

a. g.

(interviu su Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininku Dainiumi Radzevičiumi darytas 2010 12 07  laidai apie samizdatą (savilaidą) ir “WikiLeaks“ )

Kaip vertini organizacijos „WikiLeaks“ darbą ir jų įtaką – ne tik diplomatinių ataskaitų paviešinimą, bet tai, kas buvo viešinama pastaruosius ketverius metus?

„WikiLeaks“ darbas ir įtaka ne vienai valstybei, o pasauliui yra pirmasis tokio masto reiškinys, susijęs su paviešinimu to, ką paprastai valsybės, ypač galingos, išmoko labai gražiai slėpti nuo visuomenės. Yra formalūs reguliavimai, taisyklės, ypač tokiose valstybėse, kurios dalyvauja svarbiausiuose pasaulio sprendimuose, kalbu apie JAV, Rusiją, Kiniją, ES lyderes.

Akivaizdu, kad per pastaruosius dvidešimt metų jos labai sistemingai investavo lėšas ir žmogiškuosius resursus į taip vadinamus viešuosius  ryšius, kurių dalis buvo susijusi su rodymu „akcijų atrakcijų“, įvykių nušvietimu, visa tai  pateikiant kaip absoliučiai skaidrų procesą.  Pavyzdžiui, invaziją į Iraką buvo leista filmuoti, rodyti, sudaromas absoliutaus skaidrumo įspūdis, [kad galima stebėti] kaip dirba valstybių, kurios daro sprendimus, aukščiausio rango politikai.

Buvo ir kita pusė,  kuri buvo nematoma, apie kurią dalis žurnalistų, dalis politologų, dalis politikų ir visuomenės veikėjų nujautė, žinojo, suprato, kas vyksta, kai kas išaiškėdavo po kurio laiko. Pavyzdžiui, Skaityti toliau: “LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius:“WikiLeaks“ nutildymas būtų demokratijos pralaimėjimas“