Žyma: žurnalistika

žiniasklaidaKomentarų: 2

D.Radzevičiaus pozicija dėl alkoholio reklamos žiniasklaidoje

a. g.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius – vienas iš žiniasklaidos, reklamos ir alkoholio pramonės atstovų susitikimo dalyvių. D.Radzevičiaus teigimu, jo parašas po raštu Seimo pirmininkei dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo atsirado su jo sutikimu, bet jam neskaičius teksto – tuo metu Žurnalistų sąjungos pirmininkas buvo užsienyje, pasirašymas derintas telefonu. Savo poziciją D.Radzevičius išsakė gegužės 18 d. laidoje.

Kadangi Lietuvos žurnalistų sąjunga dirba gindama žurnalistų teises, mūsų pozicija yra susijusi pirmiausiai su realiu įstatymo veikimu žiniasklaidos rinkoje, tai yra, kiek nuo to pagerės arba pablogės žurnalistikos padėtis.

Šiandien pasakyti būtų labai sudėtinga apie pačios žurnalistikos kokybę, bet viena problema šio įstatymo taikymo yra akivaizdi –  kol kas, kaip teigia Radijo ir televizijos komisija ar Radijo ir televizijos asociacijos ir kai kurių kitų organizacijų atstovai, lieka neišspręstas klausimas, jog uždraudus reklamą žiniasklaidos priemonėse [draudimas] bus taikomas visoms žiniasklaidos priemonėms vienodai.

Kitaip tariant, jeigu rinkoje, ypač TV rinkoje, veikiantys žaidėjai, kurie transliuoja iš kitų šalių ir savo programas skleidžia Lietuvoje, nebus priversti uždrausti šitos reklamos transliavimo ir turės privalumą rinkoje, Skaityti toliau: “D.Radzevičiaus pozicija dėl alkoholio reklamos žiniasklaidoje“

politika, Sveikatos apsauga, žiniasklaidaKomentarų: 3

Dr. Aurelijus Veryga apie informacijos blokadą ir bandymus atšaukti alkoholio reklamos draudimą

a. g.

Seimo narys Vitas Matuzas (TS-LKD) ir trylika jo kolegų Seime pateikė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio pataisą, kuria būtų atšaukiamas 2012 m. sausio 1 d. turėjęs įsigalioti draudimas reklamuoti alkoholį visuomenės informavimo priemonėse ir ant išorinių stendų. Po raštu Seimo pirmininkei dėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimo greta alkoholio gamintojų ir reklamos agentūrų atstovų – šešių žiniasklaidos įmones ir žurnalistus atstovaujančių organizacijų vadovų parašai.

Kaip vyksta viešoji diskusija, kai žiniasklaidos, kuriančios šiai diskusijai erdvę, interesai sutampa su alkoholio gamintojų interesais?

Sakyčiau, kad ji visai nevyksta  Vienoje diskusijoje su Seimo nariu Vitu Matuzu tiesiai ir pasakiau – teigiama, kad registruotomis įstatymo pataisomis siekiama paskatinti diskusiją, bet matau, kad yra atvirkščiai – niekas nesiruošia jos skatinti.

Dar daugiau, paieškojau pranešimų spaudai ir pasižiūrėjau, kas buvo rašoma apie žiniasklaidos ir alkoholio gamintojų susitikimus. Daug kur skamba tokie teiginiai, kad [alkoholio pramonės atstovai] negali pasakoti kažko daugiau, nes susitikimas „nebuvo spaudai“. Kaune vyko susitikimas su studentais, organizuota diskusija, portalui, kuris buvo prieš tai paskelbęs informaciją apie tą diskusiją, buvo liepta ją išimti, buvo parašyta taip – „gavome nurodymą iš viršaus“. Skaityti toliau: “Dr. Aurelijus Veryga apie informacijos blokadą ir bandymus atšaukti alkoholio reklamos draudimą“

politika, žiniasklaidaParašykite komentarą

Attila Mong apie tylos protestą eteryje, spaudos laisvę ir pelno nesiekiančią žurnalistiką

a. g.

Protestuodamas prieš naująjį Vengrijos žiniasklaidos įstatymą,  žurnalistas Attila Mong kartu su laidos redaktoriumi Vengrijos visuomeninio radijo“MR1-Kossuth” laidos „180 minučių“ tiesioginės transliacijos metu paskelbė tylos minutę. Iš karto po to radijo vadovybė suspendavo žurnalisto darbą radijuje ir pradėjo drausminę bylą.

Vengrijoje iki šiol nėra žiniasklaidos savireguliacijos sistemos. Žurnalisto teigimu, į jo raginimus tokią sistemą kurti žurnalistai ir leidėjai reaguodavę kaip į siūlymus save cenzūruoti – esą, kam to reikia. Taisyklė, kad ten, kur nesusikuria efektyvi savireguliacija, gali atsirasti valdžios organizuota spaudos laisvę  pernelyg varžanti žurnalistų priežiūros sistema,  pasitvirtino – Vengrijos parlamentas, kuriame daugumą sudaro dešiniosios partijos Fides nariai, pernai gruodį priėmė naują Žiniasklaidos įstatymą, kurį  tarptautinės žurnalistų organizacijos kritikuoja už didelės politinės žiniasklaidos kontrolės įtvirtinimą, įpareigojimą žurnalistams atskleisti šaltinius,  neproporcingas baudas už pažeidimus, kurie įstatyme neapibrėžti konkrečiai, sudarant sąlygas kontrolieriams piktnaudžiauti savo galia. Interviu transliuotas 2011 05 04 laidoje.

Kaip tapote žurnalistu?

Žurnalistu norėjau būti dar vaikystėje. Norėjau būti sporto žurnalistas – labai domėjausi sportu. Pradėjau studijuoti 1988 m., tai buvo dar komunistiniai laikai. Buvau labai jaunas, dvidešimt vienerių, bet jau mačiau, kad tokioje visuomenėje normaliai žurnalistu dirbti neįmanoma. Mečiau tą sumanymą, studijavau verslą, dvejus metus mokiausi Paryžiuje. Grįžęs pradėjau dirbti reklamoje, tada vėl grįžo mintis, kad norėčiau būti žurnalistas. Buvo demokratijos pradžia, pradėjau studijuoti ir dirbti visuomeniniame radijuje. Laimei ar nelaimei turiu padidintą jautrumą neteisybei ir stiprų sugebėjimą pasipiktinti – pasipiktinu lengvai ir daug kuo. Neteisybė mane labai užgauna.

Tai sunkumų kelianti savybė, kartais daug paprasčiau būtų numoti ranka, bet – laimei ar nelaimei – turiu gyventi su savo charakteriu. Esu žurnalistas, nes supratau, Skaityti toliau: “Attila Mong apie tylos protestą eteryje, spaudos laisvę ir pelno nesiekiančią žurnalistiką“

politikaParašykite komentarą

J.Hladki: Nebūkite abejingi tam, kas vyksta su kaimynais

a. g.

Europos humanitarinio universiteto (EHU) studentas Jauhieni Hladki – vienas iš kelių šimtų žmonių, suimtų 2010 m. gruodžio 19-tosios naktį Minske. Nepriklauso jokiai partijai ar Baltarusijoje veikiančiai organizacijai. Studijavęs fiziką, dabar Vilniuje gilinasi į politikos mokslus ir Europos studijas. Interviu parengtas sausio pabaigoje, J.Hladki ruošiantis žiemos sesijai, į kurią pavėlavo, nes buvo įkalintas. Pokalbis iš 2011 01 26 transliuotos laidos “Bernardinuose“. Skaityti toliau: J.Hladki: Nebūkite abejingi tam, kas vyksta su kaimynais

Sveikatos apsaugaKomentarų: 4

Dr.A.Šimaitis apie atviros diskusijos sveikatos apsaugos klausimais būtinybę ir piliečių žurnalistikos projektą „Vakarų Lietuvos medicina“

a. g.

Su dr.Audriumi Šimaičiu radijo studijoje kalbėjomės šeštadienio rytą (2011 02 19) prieš jam išskrendant atgal į Jungtinę Karalystę po intensyvios savaitės Lietuvoje. Kartu su bendraminčiais dr.A.Šimaitis keliavo po Vakarų Lietuvos ligonines pristatydami naują piliečių žurnalistikos projektą ir diskutuodami apie šiuolaikinę gydytojo darbo sampratą bei sveikatos apsaugos reformą.

Kaip gimė “Vakarų Lietuvos medicina“?

Visada kai pradedi kokią nors veiklą iš pradžių atrodo labai sunku skintis kelią į priekį, ir dauguma netiki, kad galima ką nors padaryti ir nuveikti. Tačiau aš manau, kad reikia daug atkaklumo, pasiryžimo, turėti aiškią viziją, ko tu nori. Jeigu eini tuo keliu, tai dažnai keliai netikėtai atsiveria, atsidaro durys, atsiranda žiniasklaidos priemonės, [kurios] pamato tą veiklą, ir visada atsiranda žmonių, kurie nori eiti drauge.

Būtent tokiu būdu ir gimė „Vakarų Lietuvos medicina“. Tai bendras projektas, esame keturi šito  internetinio portalo apie Lietuvos sveikatos apsaugą, gal labiau akcentuojant Vakarų Lietuvos klausimus, steigėjai. Genovaitė Privedienė – žurnalistė iš Vakarų Lietuvos, daugybę metų dirbanti Klaipėdoje ir daug metų besidominti sveikatos apsauga, nuostabi šitos srities profesionalė. Mes su ja bendradarbiaujame ir draugaujame jau 10-15 metų, ilgametis bendradarbiavimas ir pagimdė idėją, kad reikia steigti „Vakarų Lietuvos medicinos“ portalą.

Idėja steigti portalą gimė po to, kai po mano skelbiamų spaudos straipsnių vienas iš ligoninių vadovų, turbūt pasijutęs esąs mano aprašomų straipsnių prototipas, prisistatė į vieną iš žiniasklaidos priemonių ir prašė, kad nebūčiau spausdinamas. Skaityti toliau: “Dr.A.Šimaitis apie atviros diskusijos sveikatos apsaugos klausimais būtinybę ir piliečių žurnalistikos projektą „Vakarų Lietuvos medicina““

žiniasklaidaParašykite komentarą

LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius:“WikiLeaks“ nutildymas būtų demokratijos pralaimėjimas

a. g.

(interviu su Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininku Dainiumi Radzevičiumi darytas 2010 12 07  laidai apie samizdatą (savilaidą) ir “WikiLeaks“ )

Kaip vertini organizacijos „WikiLeaks“ darbą ir jų įtaką – ne tik diplomatinių ataskaitų paviešinimą, bet tai, kas buvo viešinama pastaruosius ketverius metus?

„WikiLeaks“ darbas ir įtaka ne vienai valstybei, o pasauliui yra pirmasis tokio masto reiškinys, susijęs su paviešinimu to, ką paprastai valsybės, ypač galingos, išmoko labai gražiai slėpti nuo visuomenės. Yra formalūs reguliavimai, taisyklės, ypač tokiose valstybėse, kurios dalyvauja svarbiausiuose pasaulio sprendimuose, kalbu apie JAV, Rusiją, Kiniją, ES lyderes.

Akivaizdu, kad per pastaruosius dvidešimt metų jos labai sistemingai investavo lėšas ir žmogiškuosius resursus į taip vadinamus viešuosius  ryšius, kurių dalis buvo susijusi su rodymu „akcijų atrakcijų“, įvykių nušvietimu, visa tai  pateikiant kaip absoliučiai skaidrų procesą.  Pavyzdžiui, invaziją į Iraką buvo leista filmuoti, rodyti, sudaromas absoliutaus skaidrumo įspūdis, [kad galima stebėti] kaip dirba valstybių, kurios daro sprendimus, aukščiausio rango politikai.

Buvo ir kita pusė,  kuri buvo nematoma, apie kurią dalis žurnalistų, dalis politologų, dalis politikų ir visuomenės veikėjų nujautė, žinojo, suprato, kas vyksta, kai kas išaiškėdavo po kurio laiko. Pavyzdžiui, Skaityti toliau: “LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius:“WikiLeaks“ nutildymas būtų demokratijos pralaimėjimas“