Savitvarkos stiprinimas, aktyvi Žurnalistų sąjungos veikla ginant žurnalistus, visuomenės įtraukimas į žinių rengimą bei sąžinės išlyga darbo sutartyse – tokius būdus kelti žiniasklaidos kultūrą bei visuomenės pasitikėjimą žurnalistais mato žiniasklaidos etikos ekspertė, britų radijo žurnalistė Jane Whyatt. Žurnalistė yra pelniusi apdovanojimų už reportažus apie pažeidžiamas mažumas. J.Whyatt priklauso JK Žurnalistų sąjungai (angl. National Union of Journalists), kur kartu su kitais Lygybės tarybos (angl. Equality Council) nariais kuria gaires žurnalistams. Gairės rengiamos norint padėti sąžiningiau, giliau ir be stereotipų rašyti ne tik apie tautines, religines, rasines ar seksualines mažumas, bet ir apie skurde gyvenančius, tam tikromis ligomis sergančius, prievartą patyrusius ar kitaip pažeidžiamus žmones. Žiniasklaidos kokybe suinteresuotos visuomeninės organizacijos siekia, kad etikos gairės taptų redakcijų etikos kodeksų ir vidaus taisyklių dalimi.  Vilniuje J.Whyatt viešėjo Transparency International Lietuvos skyriaus (TILS) kvietimu. Interviu transliuotas 2012 05 23 laidoje “Žmonės ir idėjos“.

Levisono tyrimas

Susitikime su žurnalistikos studentais Vilniuje kalbėjote apie šiuo metu Jungtinėje Karalystėje vykstantį Levisono (Leveson) tyrimą, atskleidžiantį [telefoninį šnipinėjimą, kyšius policijai ir kitas] nusikalstamas žiniasklaidos praktikas. Kaip šis tyrimas paveikė Jus?

Turiu pasakyti, kad nesu apklausiama Levisono tyrime, nesu pakviesta kaip liudininkė ar kuo nors kaltinama. Žinoma, buvau pasibaisėjusi tyrimo atskleistos korupcijos ir nusikaltimų mastu, bet turiu pripažinti, kad nebuvau nustebinta.

Žurnaliste dirbu daugiau nei 30 metų, dirbau kartu su nacionalinių dienraščių žurnalistais, naudojančiais metodus, kurie gali būti laikomi neetiškais. Kai kurie patys puikausi JK žurnalistai, atstovaujantys garbingai tradicijai saugoti spaudos laisvę, sakyti tiesą valdžiai, reikalauti politikų atsakomybės, taip pat naudojo metodus, kurie nėra visiškai sąžiningi, bet tai darė gindami viešąjį interesą. Tai yra leidžiama, visi mūsų etikos kodeksai daro išlygas. Jeigu tu atskleidi nusikalstamą, nederamą elgesį, kartais leidžiama nesakyti visos tiesos, kas tu esi, kad gautum priėjimą prie informacijos.

Pavyzdžiui, visai neseniai buvo atskleistas didelis skandalas, kiek mūsų parlamentarai sumoka sau dengdami savo išlaidas, kaip jie apgaudinėja ir manipuliuoja leisdami pinigus kvailiausiems dalykams, kuriuos jie perka sau, savo žmonoms ir meilužėms už mokesčių mokėtojų pinigus. Vienas pastatė namą antims, kurios gyvena jo ežere. Visa tai išaiškėjo pavogus dokumentus. Vagystė nėra geras dalykas, bet tai pateisinama, nes buvo atskleista kur kas didesnio masto korupcija ir mūsų išrinktų politikų pažeidimai piktnaudžiaujant visuomenės pinigais ir pasitikėjimu.

Nebuvau nustebusi, kai Levisono tyrimas atskleidė kyšius ir korupciją nacionaliniuose laikraščiuose, ypač bulvariniuose. Tačiau man kelia nerimą, kad žmonės mato tik labai blogus dalykus ir mano, jog visi žurnalistai yra blogi, ir esą reikia visa tai sustabdyti ribojant spaudos laisvę.

Nemanau, kad taip turi įvykti. Man daug labiau patiktų matyti žurnalistus prižiūrinčius save, besilaikančius egzistuojančių etikos kodeksų ir šalies įstatymų. Yra labai aiškūs įstatymai, netgi nesusiję su žiniasklaida. Papirkti policininką yra nusikaltimas, meluoti teisme yra nusikaltimas, perimti privačias žmonių žinutes telefonu ar kompiuteryje yra nusikaltimas. Tai nusikaltimai, už juos turi būti baudžiama. Tačiau tai nereiškia, kad mums reikia griežtesnių ribojančių įstatymų žiniasklaidai.

Vieno pranešėjo istorija

Kaip Levisono tyrimą paskatino pranešėjų nutekinta informacija?

Neseniai turėjau galimybę sutikti ir paklausinėti vieną jų. Richard Peppiatt dirbo laikraštyje “Daily Star“ ir buvo beveik kasdien verčiamas, arba bent jau iš jo buvo tikimasi, kad jis rašys dalykus, su kuriais jis nesutiko. Skaityti toliau: “J.Whyatt: Žurnalistams reikia sąžinės išlygos“